Po replikų žiniasklaidoje, kad AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) savo laivus remontuoja ne Lietuvoje, o Latvijoje, ir taip remia kaimyninės šalies ekonomiką, LJL laivas "Alka" atplukdytas į Klaipėdą ir remontuojamas AB Vakarų laivų gamykloje. Tačiau taip atsitiko ne dėl kritikos, o dėl to, kad kaimynai neturėjo tinkamo doko.
Šiuo metu visi 11 LJL laivų turi darbo ir nė vienas nėra priverstas stovėti ir laukti geresnių laikų.
Rinka atsigauna
"Jeigu nebus antros krizės bangos, manau, dugnas laivybos rinkoje jau pasiektas. Po truputį pradeda didėti frachtai. Nuotaikos jau šiek tiek džiugesnės, bet vis dar mažas uždarbis. Frachtai buvo sumažėję iki 2002 metų lygio, o kuro kainos liko 2007 m. lygio. Kai kurios sąnaudos, palyginti su 2002 m., yra padidėjusios net 4-5 kartus. Laivų atsarginių dalių, tepalų kainos pakilo netgi palyginti su 2008 m. lygiu. Pajamų negauni, o išlaidos milžiniškos", - situaciją apibūdino LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas.
Ir didžiausios Lietuvos laivybos bendrovės AB "Limarko" laivininkystės kompanijos (LLK), turinčios 16 laivų (AB Klaipėdos transporto laivynas privatizuotas 2003 m. Nuo to laiko iki 2008 m. šios bendrovės laivyno tonažas padidėjo apie 60 proc.), generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris teigia, jog padėtis laivybos rinkoje šiuo metu gerėja. Anot jo, sausakrūvių laivų, balkerių rinka jau pusmetis kaip atsigauna. Kol kas iš nuosmukio nepakyla tik konteinervežių rinka.
"Alkai" reikėjo doko
LJL generalinių krovinių laivas "Alka", pastatytas 1994 m., į Klaipėdą atplukdytas kovo 20 d. Pasak V. Vismanto, jeigu kaimynai būtų turėję doką, jis nebūtų buvęs buksyruotas į Lietuvos uostą.
"Alkai" būnant Kylio kanale sulūžo sraigtinis velenas. Jį būtina keisti, todėl laivas turi būti pastatytas į doką. Šiuo metu ieškoma veleno, t. y. atliekamos konkursinės apklausos.
Paklaustas, kodėl bendrovė renkasi kitą šalį savo laivų remontui, V. Vismantas atsakė, jog todėl, kad be to, jog ten jis kainuoja pigiau, dar yra ir patogiau, nes leidžiama samdyti kitus remontininkus įvairiems darbams. "Klaipėdoje nieko nepasisamdysi kokiam nors darbui atlikti. Viską nori atlikti pati bendrovė ir tokiomis kainomis, kokių jai reikia. Atsiranda įnoringų reikalavimų, kurių vykdymas naudingas tik vienai pusei. Kol bus tokia bendrovės rinkodara, mums nenaudinga remontuoti joje laivus", - sakė LJL vadovas.
Jo teigimu, šiemet pirmą pusmetį bus įvykdyta visų metų laivų remonto programa. Nuo pernai spalio "Alka" yra jau šeštas remontuojamas laivas. Remontuoti laivai "Asta", "Deltuva", "Raguva", "Audrė", "Skalva". Vienu metu Liepojoje stovėjo net trys LJL laivai. Generalinio direktoriaus teigimu, ir dėl šios priežasties šiemet pirmą pusmetį bendrovės veiklos rodikliai bus prastesni.
Laivo parplukdymas kainuoja
Paklaustas, kur savo laivus remontuoja "Limarko" laivininkystės kompanija, V. Lygnugaris atsakė: "Ten, kur rinka suteikia palankiausias sąlygas - kur laivų remontui reikia mažesnių sąnaudų, kur remontuojama geriau ir padaroma daugiau darbų. Lietuva su savo įmonėmis yra tik viena iš rinkos dalyvių. Mes nesivadovaujame emocijomis. Žinoma, jeigu Klaipėdoje už laivo remontą reikėtų sumokėti tokią pačią sumą kaip ir Rygoje ar Gdanske, "Limarko" laivininkystės kompanija, būdama lietuviška bendrovė, rinktųsi Lietuvos uostą. Tačiau, be kainos, dar yra kokybė, terminai ir t. t., žodžiu, viskas turi būti vertinama kompleksiškai. Gamybinis patriotizmas, paremtas doleriais, visur vienodas - tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.
Be to, mes niekada laivų neplukdome dėl remonto iš Karibų į Baltijos jūrą, jeigu jie neturi krovinio. Ar įsivaizduojate, kiek mes mokėtumėme vien tik už balastinį laivo perplukdymą? Tai, kur turi būti remontuojami laivai, sprendžia visagalė rinka, o ne mes."
Vienas "Limarko" laivininkystės laivas remontuojamas Panamos Bilbao uoste, kitas - Pietų Afrikos Respublikos Durbano uoste, trečias - Namibijos Volvis Bėjaus uoste, ketvirtas - Turkijos uoste. Beje, vieno laivo remontas šiemet planuojamas ir viename iš Baltijos jūros uostų.
Remontininkai turi darbo
Didžiausia laivų remonto ir statybos bendrovė Klaipėdoje yra Estijos koncerno "BLRT Grupp" valdoma AB Vakarų laivų gamykla. Jos apyvarta pernai per tris ketvirčius buvo 237 mln. Lt.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, VLG uždirba daugiau nei Uosto direkcija, kurios pajamos per metus sudaro 140-150 mln. Lt. Jo teigimu, pernai krovos verslas Klaipėdos uoste nedavė tiek pajamų kaip laivų remontas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
