Atsakydama, dėl kokių ligų jaunuoliai dažniausiai dažniausiai netinkami tarnybai, Lietuvos kariuomenė vertino kandidatų į nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą (NPPKT), kurie buvo pripažinti netinkamais tarnybai, pasiskirstymą pagal ligų grupes, nuo bendro pripažintų netinkamais skaičiaus 5 paskutinių metų laikotarpiu.
Dažniausios – psichikos ligos ir psichologinės problemos
Tarp visų ligų grupių pirmauja psichikos ligos ir psichologinės problemos, nurodė Karinės medicinos eskpertizės komisijos (KMEK) regioninės pakomisės Kaune pirmininkė majorė Greta Bačėnienė. Dėl šių problemų į NPPKT netinka apie pusė šauktinių.
„Lyginant kelių metų statistiką dėl psichikos ligų ir / ar psichologinių problemų netinkamais tarnybai buvo pripažinti apie 40–50 proc. nuo bendro pripažintų netinkamais skaičiaus, dėl terapinių ligų – 24–26 proc., chirurginių ir traumatologinių ligų – 9–19 proc. Dėl kitų organų sistemų ligų netinkamais buvo pripažinta nuo 2,4 proc. iki 4,5 proc.“, – pakomentavo ji, pridurdama, kad proporcijos tarp atskirų ligų grupių svyruoja kiekvienais metais.
Terapinių ligų grupėje vyrauja širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligos (pvz., hipertoninė liga, bronchinė astma, širdies ydos ir kt.).
Pastebima nauja tendencija – lyginant su ankstesniais metais, daugėja atvejų, kai kandidatai į NPPKT pripažįstami netinkamais dėl chirurginių ir traumatologinių ligų.
„Daugiausiai pripažįstama netinkamais dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligų, įgimtų formavimosi ydų, deformacijų (pvz.: ryški plokščiapėdystė, ryškūs stuburo iškrypimai, tam tikrų išorinių paveikių padarinių (traumų)“, – paaiškino G. Bačėnienė.
Mažesnei daliai, apie 6–7 proc., šaukimas atidedamas dėl laikinų sveikatos sutrikimų pvz. kaulų lūžiai, būklės po ūmių traumų, ligų. Jiems skiriama pakartotinė ekspertizė po sveikimo periodo.
„Dažnai pasitaiko, kad karinės ekspertizės metu tiriamiesiems nustatomi nauji iki ekspertizės nenustatyti sveikatos sutrikimai, tokiems asmenims atliekami papildomi tyrimai, jie siunčiami specialistų konsultacijoms“, – atsakė G. Bačėnienė.
Tikrina visus prieinamus duomenis
Atlikti karinę tarnybą pašauktų jaunuolių karinė medicinos ekspertizė atliekama KMEK Regioninėse pakomisėse Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje.
Kaip paaiškino G. Bačėnienė, komisijos susideda iš pirmininko, šeimos gydytojų, gydytojų specialistų ir psichologo.
Komisijoje vertinamos kandidatų psichologinė-psichiatrinė, chirurginė, ortopedinė-traumatologinė, vidaus ligų, neurologinė, oftalmologinė, ausų-nosies-gerklės dermatovenerologinė sveikatos būklė.
Anksčiau Lietuvos kariuomenė minėjo, kad būtent psichikos ligas ir psichologines problemas ištirti yra sunkiausia. Paklausus, kaip tai daroma dabar, G. Bačėnienė nurodė:
„Psichikos problemos arba intelekto sutrikimai identifikuojami atsižvelgiant į esamus civilinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose sveikatos būklės duomenis bei KMEK metu psichologinio testavimo, pokalbio su psichologu ir gydytoju psichiatru metu.“
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, nustatė, kad iki sąlygos KMEK pakomisėms patikrinti psichiatrinių diagnozių pagrįstumą buvo sudarytos tik nuo 2025 m. gegužės 1 d., kai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms atsiras prievolė psichikos sveikatos diagnozes suvesti į „e. sveikata“.
Užtenka pasižiūrėti „e.sveikata“
Nuo 2024 m. spalio 8 d. priimti Karinės medicinos ekspertizės nuostatų pakeitimai, kuriais supaprastinta nutarimo apie asmens tinkamumą tarnybai išdavimo tvarka. Kitaip tariant, komisija nutarimą dėl kario tinkamumo tarnybai gali išduoti nekviesdama kandidato į komisiją, o įvertindama jo tinkamumą tarnybai pagal karo prievolininko sveikatos būklės deklaraciją, „e. sveikata“ duomenis ir pristatant pažymą iš nekarinių gydymo įstaigų, kad dėl sveikatos būklės asmuo gali įsigyti ir turėti ginklą.
Nuo 2025 m. sausio 25 d. analogiškai supaprastinta nutarimo apie asmens tinkamumą tarnybai išdavimo tvarka 17-mečiams, kurie nori atlikti karinę tarnybą po mokyklos.
Jeigu reikia ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę, komisija turi teisę siųsti tikrinamus jaunuolius į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Komisija taip pat turi teisę gauti dokumentus ir duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šią informaciją komisija gali gauti iš Valstybinės ligonių kasos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos, kitų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų.
„Medicinos ekspertizė vykdoma nuotoliniu būdu, vertinant sveikatos duomenis, gautus iš aukščiau išvardintų valstybinių įstaigų. Toks vertinimo būdas sudaro galimybę atrinkti kandidatus sveikatos būklės vertinimui komisijoje, optimizuoja rezervo karių atranką, padidindamas įvertintų asmenų skaičių“, – paaiškino G. Bačėnienė.
Kol vieni sveikatos problemas slepia, kiti jas išpučia
Paradoksalu tai, kad nemotyvuoti karo prievolininkai sveikatos problemas išpučia, o motyvuoti karo prievolininkai, dažniausiai savanoriškai atliekantys karo tarnybą, savo ligas yra linkę nuslėpti arba sumenkinti. Tą pernai naujienų portalui tv3.lt patvirtino kariuomenė.
Anot G. Bačėnienės, aukšta karių motyvacija iš tiesų gali būti priežastimi nutylėti turimus sveikatos sutrikimus, bet komisija esą netrunka išsiaiškinti tikrąją asmens sveikatos būklę.
Tą padaryti padeda komisijos metu prienami duomenys iš Valstybinių ligonių kasų, „e.sveikata“ sistemos, taip pat gali būti raštu teikiami užklausimai į civilines asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl medicinių duomenų pateikimo.
„Pažymėtina, kad aukštą motyvaciją turintis šauktinis, kuris buvo pripažintas netinkamu tarnybai, <...> gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, kurios tarnybos laikas apibrėžtas Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 5 staripsnio 3 dalies 3 punkte“, – teigė G. Bačėnienė.
Šis įstatymo punktas teigia, kad tokiu atveju privalomosios pradinės karo tarnybos trukmę nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
„Šiuo atveju šauktinio sveikatos būklė vertinama pagal žemesnius reikalavimus ir tai leidžia jiems būti pripažintiems tinkamais tarnybai“, – pridūrė G. Bačėnienė.
Trumpiausias privalomosios pradinės karo tarnybos laikas Lietuvoje yra 3 mėnesiai.
Vaikšnoras apie jaunuolių sveikatą: „Pagrindinis vaidmuo čia tenka šeimai“
„Sveikatos būklė šiuo metu išlieka vienu esminių veiksnių. Svarbu akcentuoti, kad fizinio pasirengimo ir sveikatos problemos dažniausiai formuojasi ankstyvame amžiuje, o pagrindinis vaidmuo čia tenka šeimai. Pirminį vertybinį bei fizinį pagrindą suteikia šeima, vėliau – ugdymo įstaigos ir tik galutiniame etape – kariuomenė“, – Edmundo Jakilaičio tinklalalidėje „Politika.lt“ kalbėjo R. Vaikšnoras.
Anot jo, jaunuolių sveikatą neigiamai veikia pasyvus laisvalaikis prie ekranų, nesubalansuota mityba bei žalingi įpročiai.
Visgi, tris vaikus užauginęs generolas pripažįsta, kad sveikatos sutrikimus lemia ne tik gyvensena, bet ir įgimti faktoriai.
„Reaguojant į šiuos iššūkius, praėjusiais metais buvo inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kuriais sušvelninti sveikatos būklės reikalavimai tam tikroms grupėms. Dalis jaunuolių turi aukštą motyvaciją tarnauti, tačiau susiduria su apribojimais dėl regėjimo problemų ar kardiologinių patologijų bei epilepsijos. Integracinės sąlygos šiems asmenims šiuo metu testuojamos vykdant pilotinį projektą, kuriame dalyvauja ribotas kontingentas – berods, iki šimto karių“, – sakė jis.
Kai kurių specialybių atstovams reikalavimai mažesni
R. Vaikšnoras pastebi, kad tam tikrų specialybių atstovams, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių operatoriams ar ryšininkams, fizinio pasirengimo reikalavimai gali būti mažesni.
„Jiems nebūtina kasdienės mankštos metu bėgti krosų ar atlikti maksimalaus prisitraukimų skaičiaus“, – kalbėjo generolas.
Kalbėdamas apie priežastis, R. Vaikšnoras pasidalijo nuomone, kad neigiamą įtaką padarė sprendimai švietime.
„Dalyje ugdymo įstaigų fizinio ugdymo pamokose buvo atsisakyta vertinimo pažymiais, jį pakeičiant įskaitomis. Dėl šių sisteminių trūkumų sporto užsiėmimai tapo faktiškai neprivalomi, o tai tiesiogiai lėmė prastą situaciją. Šią problemą būtina spręsti valstybiniu lygmeniu, o kariuomenė šiuo atveju tik bando kompensuoti ugdymo spragas, kurios nebuvo pašalintos ankstesniuose jaunuolių socializacijos etapuose“, – sakė kariuomenės vadas.
Simuliuojantys meluoja apie studijas, veiklą
G. Bačėnienė pabrėžė, kad KMEK metu vertinama šauktinių sveikatos būklė, o kitos, pvz., socialinės kilmės priežastys, KMEK metu negvildenamos.
Vis dėlto pernai Lietuvos kariuomenės komentare nurodyta, kad simuliantai ne tik meluoja apie savo sveikatos būklę, bet ir imasi kitų išsisukinėjimo būdų. Pavyzdžiui, klastoja pažymas apie mokslą aukštosiose mokyklose, savo veiklą ar kitus faktus.
„Mėginimų išvengti nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos pasitaiko – esame susidūrę su dokumentų klastojimo atvejais, vengimu pasitikrinti sveikatą, taip pat mėginimu dirbtinai vilkinti administracinius procesus, simuliuoti ligas ir panašiais atvejais.
Pasitaiko atvejų, kuomet karo prievolininkai išsiregistruoja iš Lietuvos, iš nežinojimo tikėdamiesi, kad tokiu atveju nebus kviečiami į tarnybą. Taip pat esame susidūrę su mėginimais išvengti tarnybos teisiškai bandant įforminti artimųjų globą, kuri faktiškai nevyksta, o regionuose - mėginimų išvengti tarnybos perrašant ūkininko ūkį šaukiamojo jaunuolio vardu“, – 2025 m. sausio mėnesį komentavo kariuomenė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
