Kaip jūs apibūdintumėte lietuvių nuotaiką 2025 metais?
R. Ališauskienė: Mes kiekvienų metų pabaigoje atliekame tyrimą, kuris apibendrina gyventojų nuotaikas, lūkesčius, tų metų vertinimus. 2025 metais iki lapkričio pabaigos darėme šį tyrimą Lietuvoje ir matome tokias bendresnes tendencijas.
Tai jeigu klaustumėte, kokiomis nuotaikomis žmonės sutinka ateinančius metus ir kaip vertina praėjusius, tai negaliu pasakyti, kad optimistiškai. Žinoma, ne taip blogai, kaip pandemijos metu, nes labai tragiški vertinimai buvo 2020 metais. Taip pat prasidėjus karui nuotaikos labai pablogėjo.
Šiuo metu nuotaikos vis tiek yra pilnos nerimo ir tai yra susiję su saugumu. Apie saugumą kalbu plačiąja prasme: fizinis, asmeninis, šeimos saugumas, karo grėsmės, sveikata, švietimas ir reformos. Taip pat nerimą kelia infliacija, kainų kilimas, būsto prieinamumas.
Ką jūs pastebite? Ar karo lietuviai labiausiai bijo šiandien?
V. Gaidys: Jeigu „Eurobarometrą“ žiūrėsime, tai lietuviai pasirengę remti Ukrainą, nuotaikos pakankamai karingos ir drąsios. 40 proc. šalies gyventojų įvardino, kad didžiausia šalies problema yra kainų augimas, o 26 proc. – gynyba ir saugumas.
Ką reiškia pasitenkinimas gyvenimu lietuviams?
V. Gaidys: Kažkas pasikeitė, gal kartos keičiasi, nes atsiranda mąstymas kaip pas skandinavus ar amerikiečius, kad esi pats savo laimės kalvis. Atsiranda protestantiška gaida, jeigu tu nelaimingas, matyt nelabai daug dirbai. Skandinavo ir amerikiečiai visi laimingi, nes ten yra protestantiška kultūra. Kuo toliau į pietus, tuo nusivylimo daugiau.
Taip pat manau sumažėjo lūkesčiai valdžios atžvilgiu. Anksčiau jie buvo labai stiprūs, šiuo metu žmogus daugiau į save orientuojasi. Galbūt išvis politiko kaip profesijos prestižas yra sumažėjęs. Apie juos žymiai mažiau domimasi. Tie politikai, kurie yra arčiau žmonių, pavyzdžiui, Benkunskas, yra labai gerai vertinami. Jo reitingas Vilniuje aukštesnis negu Nausėdos.
Kaip lietuvių laimės jausmas keičiasi ir koks yra požiūris į valdžią?
R. Ališauskienė: Sutikčiau su tuo, kad nuo praėjusio pavasario politika prarado tokią svarbą, nes buvo labai skandalingi metai ir daug politinių įvykių. Žmonės iš vienos pusės nusivylę Seimu, Vyriausybe, partijomis. Tai būdavo ir anksčiau, dabar lūkesčiai šiuo požiūriu sumažėjo.
Mes šiuos tyrimus atliekame ir kitose šalyse. Prasidėjus karui Ukrainoje, šalyse, kurios yra netoli, bet nepatiria karo savo teritorijoje, laimės rodiklis truputį padidėjo. Žmonės mato žiniasklaidoje, kaip kenčia kaimyninės šalys ir šiuo požiūriu jaučiasi saugesni, laimingesni, negu žmonės gyvenantys tose šalyse, kuriose vyksta karas.
Lietuvoj mes turime daug neigiamos informacijos žiniasklaidoje. Tarptautiniu mastu kitose šalyse, turbūt, karas Ukrainoje mažiau rodomas ir aptarinėjamas. Šis dalykas irgi turi įtakos savo padėties vertinime. Atsiranda permąstymai, ar aš galiu skųstis, kad negalėjau kažko nusipirkti ar kažkas pabrango, kai matau, kad galėtų būti blogiau.
Apie ką lietuviai daugiausia svajoja 2026 metais?
R. Ališauskienė: Kaip tik pavasarį su kolegomis vokiečiais darėme tyrimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvių svajonės buvo labiausiai optimistiškos. Didžiausios lietuvių svajonės buvo egzotinės kelionės, bet kuo toliau: Japonija, Malaizija. Kad atsirastų galimybė aplankyti tokias šalis. Žinoma, svajojo apie gerus santykius, laiką su šeima ir galimybes sužinoti, pamatyti kažką naujo.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
