Jeigu Seimas pritartų, turistas, atsisakęs kelionės dėl savo ar artimųjų traumos, ligos, turės atlyginti kelionės organizatoriui tiesioginius nuostolius, padarytus dėl kelionės atsisakymo. Jų dydis negalėtų viršyti maksimalios vienos kelionės kainos.
Tai siūloma įteisinti Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame Civilinio kodekso pakeitimo projekte.
"Šiuo metu tokių atvejų rizika yra nepagrįstai perkelta kelionės organizatoriui, taip sumenkinant užsienyje vieną populiariausių su kelionėmis susijusių draudimo rūšių, kurią siūlo dauguma Lietuvos draudimo įmonių - neįvykusios kelionės draudimą",- sako kodekso pataisų rengėjai.
Šiuo metu Civiliniame kodekse numatyta, kad kelionės organizatoriai, kelionės metu paaiškėjus, kad negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, turistui turi pasiūlyti tinkamą alternatyvią kelionę.
Šią nuostatą siūloma keisti nustatant, jog tokiais atvejais kelionių organizatorius, be papildomo mokesčio, vartotojui turi pasiūlyti ne alternatyvią kelionę, bet alternatyvius paslaugų variantus ir tik tam tikrais atvejais vartotojui išmokėti siūlytų pakete ir suteiktų paslaugų kainų skirtumą.
Įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė taip pat siūlo Civiliniame kodekse numatyti galimybę riboti viešbučių valdytojų materialinę atsakomybę. Šiuo metu ji nėra ribojama, todėl, Seimo narių duomenimis, pasitaiko ne vienas klientų piktnaudžiavimo atvejis.
Siūloma įteisinti, kad civilinė atsakomybė už viešbutyje apsigyvenusio asmens daiktų (šiuo atveju ne vieno daikto) praradimą, trūkumą ar sugadinimą ribojama viešbutyje apsigyvenusio asmens vienos nakvynės viešbutyje kaina, padauginta iš 100.
Civilinę atsakomybę už vieno daikto praradimą, trūkumą ar sugadinimą siūloma riboti viešbutyje apsigyvenusio asmens vienos nakvynės viešbutyje kaina, padauginta iš 50.
Tokias Civilinio kodekso pataisas inicijavę Seimo nariai Vaidotas Bacevičius (TS-LKD frakcija), Audrius Endzinas (LLS frakcija), Valerijus Simulikas (TPP frakcija) ir Valdemaras Valkiūnas (LiCS frakcija) teigia atsižvelgę į Vyriausybės pasiūlymus, Seimo teisininkų pastabas, taip pat į turizmo bei viešbučių verslą vienijančių asociacijų nuomonę. Jie patobulino praeitos Seimo kadencijos registruotas, tačiau, Teisės ir teisėtvarkos komitetui nespėjus apsvarstyti, Seimui nepateiktas Civilinio kodekso pataisas.
Parlamentarai tvirtina, kad jomis siekiama pagerinti verslo aplinką viešbučių ir turizmo sektoriuose.
"Esant sudėtingai šalies ekonominei situacijai itin svarbu atkreipti dėmesį į teisines kliūtis, trukdančias ūkio subjektams sėkmingai vystyti verslą. Teisinio reglamentavimo netobulumas, sudarantis Lietuvoje mažiau palankias verslo plėtros sąlygas, taip pat skatina užsienio valstybių ūkio subjektus atsisakyti investicijų ir steigimosi Lietuvoje bei verčia rinktis šalis, kuriose teisinis reglamentavimas palankesnis", - neabejoja Seimo nariai.
Anot projekto iniciatorių, Civilinio kodekso nuostatos šiuo metu neatitinka pagrindinio ES teisės akto, reglamentuojančio turizmo paslaugų teikimą. Parlamentarų teigimu, dabar Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas lemia neadekvačią verslo riziką ir verčia Lietuvos kelionių organizatorius branginti paslaugas bei riboti turizmo paslaugų pasiūlą, atsisakant brangių kelionių.
"Priėmus įstatymo projektą kelionių organizatoriams ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems subjektams bus sudarytos palankesnės sąlygos veiklai, sumažės verslo rizika. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus Civiliniame kodekse Lietuvos turizmo sektorius galės veikti vienodomis konkurencinėmis sąlygomis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, o vartotojai galės rinktis iš didesnės turizmo paslaugų pasiūlos", - įsitikinęs vienas iš projekto autorių Seimo narys V. Bacevičius.
