Koalicijos sutartis: dėl ko sutarta ir kur laukia ginčai papildyta 08.09 val.

Seimo rinkimus laimėję dešinieji pirmadienį pasirašo koalicijos sutartį. BNS apžvelgia svarbiausias jos nuostatas:

1. Ekonominė ir socialinė politika. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad jie kol kas nėra sutarę dėl viešojo sektoriaus finansavimo dydžio ir galimų mokestinių pakeitimų. Liberalams nepavyko įtraukti nuostatų dėl mokesčių tarifo mažinimo, bet žadama, kad darbo mokesčiai neaugs ir bus „įvertinta galimybė“ atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Sutartyje pabrėžiama tradicinė dešinioji politika didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti verslo reguliavimą, skatinti investicijas. Socialinę atskirtį žadama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą. Pensijos, vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos sutartyje nėra minimos.

2. Švietimo pertvarka. Svarbiausiu prioritetu koalicija įvardija atskirties mažinimą švietimo srityje. Partijos žada vaikams „vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, kelti mokytojų algas iki bent 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau priemonės nėra detalizuojamos, nieko nekalbama apie mokyklų tinklo peržiūrėjimą ar klasės krepšelio modelį. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikų mokymosi rezultatai prastesni kaimo vietovėse, kuriose mokyklos mažesnės, o klasės sujungtos.

3. Žmogaus teisės. Mažesniųjų koalicijos partnerių iniciatyva sutarta siekti įteisinti homoseksualų partnerystę ir nelietuviškų pavardžių rašybą pase, tačiau konservatoriai pasiliko sau teisę balsuoti laisvai, įtraukdami išlygą apie „frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą“. Koalicijos sutartyje homoseksualų partnerystė nėra tiesiogiai įvardijama kaip šeima. Šių įstatymų priėmimo tikimybę didina tai, kad už juos gali balsuoti ne tik būsimi valdantieji – apie pusė konservatorių, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – bet ir socialdemokratai ir kai kurie kiti opozicijos atstovai. 

REKLAMA

4. Užsienio ir gynybos politika. Užsienio politika nebuvo labai svarbia ligšiolinių derybų tema. Sutartyje pabrėžiamas „užsienio politikos transatlantinių santykių tęstinumas“, žadama laikytis partijų susitarimo didinti gynybos išlaidas. Dokumente minima parama „kovojantiems už laisvę“ Taivano gyventojams – tai supykdys Kiniją. Įtvirtintas pažadas „atvirai pasisakyti prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus“ gali reikšti kritiškesnį požiūrį į kai kuriuos Lenkijos valdžios veiksmus, tačiau nacionalinio saugumo interesai ir prezidento pozicija tikriausiai skatins išlaikyti gerus dvišalius santykius su Varšuva.

5. Portfelių dalybos. Koalicijos sutartyje apibrėžiami rėmai šią savaitę planuojamoms deryboms dėl Vyriausybės sudėties ir pozicijų Seime. Dokumente rašoma, kad pozicijos bus skirstomos proporcingai įvertinant mandatų skaičių, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms, bet konkreti formulė nenurodoma. Tikėtina, kad konservatoriai gali gauti premjero poziciją ir devynis ministrus, Liberalų sąjūdis – Seimo pirmininko poziciją ir du ministrų portfelius, nors gali bandyti siekti ir trečiojo, o Laisvės partija turbūt gaus tris ministrų portfelius. 

Pritarė sutarties projektui

Tuo metu Liberalų sąjūdžio taryba balsavimu pritarė koalicinės sutarties projekto pasirašymui. Sutarties pasirašymas planuojamas pirmadienį, valdančiąją koaliciją formuos trys politinės jėgos. 

Nuotoliniame partijos tarybos posėdyje aptartas koalicijos partnerių derybinių grupių aprobuotas koalicijos sutarties projektas. Dėl pritarimo sutarties pasirašymui Liberalų sąjūdžio tarybos nariai balsavo elektroniniu būdu. 

„Savaitę trukusios derybos su partnerėmis buvo sėkmingos - pavyko susitarti dėl svarbiausių visoms šalims klausimų. Darbas vyko užtikrintai ir konstruktyviai. Neabejoju, kad taip vyks ir mūsų bendradarbiavimas valdančiojoje koalicijoje ateinančius ketverius kadencijos metus“, - teigia Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

REKLAMA

Koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų susitarimas, kaip teigia V. Čmilytė-Nielsen, yra bendro darbo vaisius. Jame išvardinti svarbiausi šalių prioritetai, pagrindinės kryptys, liberalams itin svarbios temos ir konkretūs darbai. Tai žmogaus teisių apsauga, nacionalinis susitarimas dėl švietimo, savivaldybių savarankiškumo stiprinimo klausimas, profesinės savivaldos užtikrinimas, tolimesnė neformaliojo vaiko krepšelio sistemos plėtra, asmenvardžių rašymas dokumentuose lotyniškais rašmenimis. 

Įtraukti ir kiti ne ką mažiau svarbūs liberalams klausimai: priemonės užtikrinančios motinystės ir tėvystės atostogų lankstumą, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas, galimybė kandidatuoti į Seimą asmenims nuo 21 metų, Reprodukcinės sveikatos įstatymo priėmimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas Seime, reikalingiausių, o ne pigiausių vaistų kompensavimas.


Rašyti komentarą...
P
Pikasas
2020-11-09 08:51:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visose valstybėse visokie santykiai tarp įvairių grupių ir pavienių asmenų yra visaip įteisinti. Ar tai būtų darbiniai, komerciniai, politiniai ar kitokie santykiai jie vienaip ar kitaip yra reglamentuoti. Vienos žmonių grupės reikalavimas, kad turėtų būti sukurtas partnerystės įstatymas, išskiriantis tą grupę iš visuomenės - labai keistas. LR Konstitucija nurodo visų lygias teises. Taip pat nėra paneigta teisė įforminti bet kokius santykius, kurie neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams. . Notarinės kontoros ir kitos oficialios institucijos tą žino ar bent jau privalo žinoti. Visi supranta, kad lytinių santykių tarp vienos lyties asmenų būti negali dėl fiziologinių tapatybių. Jei kažkas panori atsisakyti lytinių santykių, nenori turėti savo palikuonių ir visa tai pakeičia seksualiniais žaidimais tarp vienos lyties partnerių , tai ką čia dėl tokio “skonio” ginčytis? Kas jiems trukdo taip keistai elgtis? Tačiau tokie, kaip ir kitokie intymūs santykiai neturi teisės būti viešai demonstruojami bei tiesiogiai įtakoti nepilnamečius, diegiant jiems gamtai priešingus įpročius bei jausmus. Pagal LR Konstituciją “Santuoka sudaroma laisvu VYRO ir MOTERS susitarimu”. Ir netgi tada, kai visos pasaulio valstybės įteisins tokias "santuokas" ir jose svetimų vaikų auginimą, Lietuvoje niekas nepasikeis tol, kol Konstitucijoje išliks aukščiau paminėta nuostata. Manau, kad artimiausiais dešimtmečiais tokios konstitucinės nuostatos pakeitimo nebus. Todėl keista, kad pirmuose žiniasklaidos puslapiuose nuolat akcentuojama LGBT asmenų partnerystė ar net santuoka, kol žmonijai demografinis sprogimas, susijęs su išgyvenimo galimybe, negresia. Manau, kad visa tai tik politiniai žaidimai , kurių tikroji prasmė visiškai niekinė, tai yra neverta aptarinėjimo.
Atsakyti
0

Z
Zofija
2020-11-09 09:32:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
PIKASAI, esat šaunuolis. Ačiū, išsamiai parašėt. Kokios gali būti iškrypėliškos santuokos ir vaikų auginimas ale tokiose šeimose? Ką gero jie matytų - bučinius "mamos ir tetos", arba "tėčio ir dėdės" ir dar visokius PASIGRAIBIMUS? Mano nuomonė, tai būtų vaikų ugdymas ta iškrypėliška linkme. Visgi Lietuva yra ne musulmoniška šalis ir santuoka turi būti tarp priešingos lyties atstovų - civilinė ar bažnytinė. Tai toks mano pastebėjimas.
Atsakyti
-1

n
nesvarbu
2020-11-09 09:40:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Iki ko dasirito musu krikscioniskoji Lietuvele leiskim dar tokioms kaip armonaite lysti inseima ,bus dar daugiau isprotejimo , ,jog ji ir surinko laimejima tik su pidarasu pagalba ,.Gerb,Simonyte ,protaukit krikscioniskai
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų