Klimato kaitos grėsmės pajūriui: apsemti miestai, ardomos kopos, kintančios ekosistemos

 Apie 7 tūkstančius pastatų Anglijoje ir Velse panirs po vandeniu iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. 3453 gyvenamųjų namų ir 3216 negyvenamųjų patalpų užtvindymo priežastimi gali tapti klimato kaitos sukeltas pasaulinio vandenyno vandens lygio kylimas. Galimus nuostolius mokslininkai vertina daugiau kaip 1 milijardą svarų sterlingų.

Anglijos ir Velso pakrantės liniją reguliariai atakuoja audringos bangos, o dėl klimato kaitos kyla jūros vandens lygis ir intensyvėja audros. Per artimiausius 20 metų nuolat pajūrį ardančios bangos praris daugiau kaip 800 pastatų. Rizikos zonoje esančių objektų apsaugos priemonės pripažintos per daug brangiomis.

Ar padės milijardinės sumos?

Anglijos ir Velso aplinkos apsaugos valdyba iki 2020 metų planuoja išleisti 2,3 milijardo svarų sterlingų kovai su pakrančių erozija ir potvyniais. Laukiama, kad šios priemonės neleis užtvindyti 15 tūkstančių pastatų, praneša gismeteo.ru.

Prognozės Anglijos ir Velso pakrančių gyventojams nelinksmos, bet klimato kaitos keliamos grėsmės kyla ir Lietuvos pajūriui. Nors Lietuva yra viena iš mažiausiai klimato kaitos veikiamų šalių, šiltėjančio klimato padarinius jaučiame jau ir dabar. Pirmiausia – tai kylantis pasaulinis vandens lygis, o kartu ir vandens lygis Baltijos jūroje. Jis kyla, nes į aplinką išmetama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl to didėja oro ir vandens temperatūra, vis sparčiau tirpsta ledynai ir kyla vandens lygis vandenynuose.

REKLAMA

Žaloja ir Baltijos jūros pakrantes

Šiltėjant klimatui stiprėja audros, kyla vis didesni potvyniai, pajūrį vis dažniau aplanko stiprios liūtys ir karščiai vasaros metu. Tokios orų permainos kenkia Baltijos krantams – ardomos kopos, kyla grėsmė pakrančių ekosistemoms. Per dvidešimt pirmą amžių Baltijos jūros lygis ties Klaipėda gali išaugti nuo 25 cm iki 86 cm. Atrodo nedidelis pasikeitimas stipriai paveiks krantus, pakrančių infrastruktūrą, o audrų metu vandens lygis gali būti rekordiškai didelis. Tai reali grėsmė pakrančių gyventojams ir kai kuriems ekosistemų buveinių tipams.

Dėl liūčių, potvynių, šylančio vandens Baltijos jūroje vis dažniau bus pastebimas vandens „žydėjimas“ – eutrofikacija. Šis procesas nevyksta natūraliai, o jį paskatina dėl didelio intensyvumo kritulių į vandenį patekę didesni azoto ir fosforo kiekiai.

Šiltėjantis klimatas nenumaldomai žaloja Baltijos pajūrį, bet yra labai svarbus prisitaikymas prie klimato kaitos tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygiu. Krantosaugos-krantotyros programos pildymas kasmetiniais stebėjimais galėtų diktuoti atitinkamus sprendimus. Kuršių Nerijoje ir Baltijos jūros pakrantėje ir toliau turėtų būti ribojami poilsiautojų ir transporto srautai, privačių objektų statyba, ūkinė veikla ir griežčiau saugomos kopos. Tai padėtų išsaugoti mūsų gintarinį pajūrį ir unikaliąją Kuršių Neriją.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų