Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis. Paukščiams, kurie įveikia tūkstančius kilometrų, labai svarbu rasti maisto ir turėti vietą kur pailsėti – tam tinkamiausios pelkės ir ežerai. Dėl klimato kaitos sukeltų oro permainų sparnuočiai dažniausiai randa tik labai nedidelius vandens telkinius.
Žūva dėl klimato kaitos
Naujausiais užsienio tarnybų duomenimis, tūkstančiai paukščių šią žiemą nugaišo dėl ekstremalių oro sąlygų. Precedento neturintis mirčių skaičius per visą istoriją verčia mokslininkus daryti išvadas, jog prie to stipriai prisidėjo kylantis vandens lygis ir audros žiemos metu. Užregistruota daugiau nei 20 rūšių negyvų paukščių, tarp kurių, tokios kaip: laibasnapis narūnėlis, alka bei mormonas. Mormonai nukentėjo labiausiai, nes bene 100 negyvų skraiduolių rasta Jungtinėje Karalystėje ir 14 455 pietvakarių Prancūzijos paplūdimiuose. Tokie skaičiai itin gąsdinantys, nes tik neseniai mormonai išsivadavo iš išnykimo gniaužtų. Vasario mėnesį virš tūkstančio negyvų paukščių buvo rasta Kornvalio, Devono ir pietvakarinėje Dorseto pakrantėse. Nugaišusių sparnuočių kūnai taip pat nusėjo pietvakarinę Prancūzijos pakrantę. Daugiau kaip 21 000 negyvų kūnų rasta šiaurinėje Biskajos įlankoje, o šiaurės Ispanijos paplūdimiuose buvo užfiksuota 200 negyvų mormonų.
Ekspertai, kurie tyrinėjo negyvus paukščius, tikina, jog jie nugaišo iš bado. Maži paukščiai negali giliai panerti ir susirasti maisto. O audrų veikiamas vanduo tampa neramus, tad žuvys plaukia giliau, kur vanduo ramesnis. Taip nepalikdamos paukščiams jokios galimybės prasimaitinti.
Kas skraido Lietuvoje?
Aplinkos ministerijos specialistas Selemonas Paltanavičius teigia, jog per pastaruosius dešimtmečius pradėta skaičiuoti, kad klimato kaitos procesas greitesnis nei natūralus ir taip buvo pradėta ieškoti sąsajų tarp klimato kaitos ir rūšių įvairovės kitimo. Vienas iš galimų padarinių, tai nuo 1954 metų Lietuvoje rastas pietinis purplelis, tai tokia rūšis, kuri šiandien mums įprasta, tačiau ji plisdama į šiaurę pasiekė net Peterburgo ir Murmansko platumas.
Pasak Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Vytauto Jusio, Lietuvoje sparnuočių žūtys retas reiškinys, tačiau nors paukščiai ir yra geriausiai prisitaikę prie klimato kaitos, vis dėlto jie taip pat yra veikiami jos. Pastaruoju metu pastebima, jog sparnuočiai vėliau išskrenda ir anksčiau parskrenda, o tai gali sukelti problemų dėl maisto. „Anksčiau varnėną pamatyti žiemą prilygdavo dideliam įvykiui, o dabar Klaipėdos krašte ar Nemuno deltoje būna, kad gruodžio ir sausio mėnesiais ir po tūkstantį jų skraido“,- skaičiuoja V. Jusys. Dėl neužšąlančių vandens telkinių vis daugiau vandens paukščių lieka žiemoti Lietuvoje. O taip pat kiekvienais metais dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje pastebima vis daugiau naujų sparnuočių rūšių. Štai užpernai rastas kojūkas Klaipėdos rajone, iki tol Lietuvoje buvo pastebėtas tik gal tris kartus. Taip pat prie Vilniaus rasta perinti Europinė juodagalvė kiauliukė, atklydusi iš vakarų ir pietų Europos. Kiekvieną žiemą vis po kelias naujas rūšis žiemoja Lietuvoje: šiemet tai buvo paprastoji berniklė ir krantinis tilvikas.
Naujos paukščių rūšys itin džiugina žmonių akis, bet reikia suprasti, jog šis procesas nulemtas klimato kaitos, kuri leidžia mums ne tik stebėti naujas rūšis, bet ir daugeliui graso ir išnykimo kumščiu.
