Jungtinės Tautos skelbia, jog šiuo metu 54 proc. pasaulio piliečių gyvena miestuose, o iki 2050 metų ši proporcija turėtų išaugti iki 66 proc. Neseniai paskelbtoje JT Ekonomikos ir socialinės tarybos ataskaitoje skelbiama, jog daugėja ir didžiųjų miestų. 1990 metais tokių miestų, kuriuose gyveno 10 mln. ir daugiau gyventojų, buvo 10, šiandien tokių miestų jau 28. Prognozuojama, jog iki 2030 metų pasaulyje bus 41 miestas, kuriame gyventojų skaičius sieks 10 mln. ir daugiau.
Nors žadama, kad miestai ir toliau liks populiariais renkantis gyvenamąją vietą, tačiau kai kurie Jungtinių Amerikos valstijų ir Azijos miestai jau dabar jaučia klimato kaitos įtaką.
Klimato kaitos požymiai Amerikoje
Majamio miestas esantis Floridos valstijoje, garsus visame pasaulyje dėl savo paplūdimių juk miestas įsikūręs visai šalia Atlanto vandenyno pakrantės, tačiau ši padėtis ir gali būti lemtinga, kai kalbame apie besikeičiančio klimato grėsmes. Kasmet dėl pavasarinių ir rudeninių potvynių vanduo patenka į miestą ir apsemia viską, kas pasitaiko kelyje. Pasak Majamio universiteto geologijos profesoriaus Harold Wanless, manoma, jog iki šimtmečio pabaigos vandens lygis gali pakilti beveik 2 ar net 3 metrus. O tai nesuteikia daug vilčių, nes didžioji dalis sausumos yra šiek tiek žemiau nei 3 metrai virš vandens.
Dar vienas Amerikos miestelis, kuris jaučia klimato kaitos padarinius jau šiandien – Niutokas, esantis Aliaskos valstijoje. Šioje dalyje stebimos trumpesnės ir šiltesnės žiemos, ankstesnis pavasaris ir vandens lygio kilimas lemia dirvožemio eroziją ir potvynius. Negalėdami prisitaikyti prie tokių reiškinių, miestelio žmonės neturi kito pasirinkimo kaip tik emigruoti.
Klimato kaitos požymiai Azijoje
Tailando sostinė Bankokas jau dabar kenčia nuo klimato kaitos – nuo 1961 metų iki 2007 metų temperatūra pakilo 0,8°C. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos skelbiamoje ataskaitoje pranešama, jog Bankokas patirs itin skaudžias klimato kaitos pasekmes. Manoma, jog žymiai išaugs potvynių skaičius, vis labiau trūks vandens, padidės oro užterštumas, miestą alins dideli karščiai ir smuks biomasės produkcijos gamyba.
Jau dabar dėl ciklonų, tropinių audrų, kylančio vandens lygio ir kitų ekstremalių gamtos reiškinių daugelis žmonių iš mažų miestelių keliasi į Bangladešo sostinę – Daką. Tačiau sostinei įsikūrusiai ant Bariganga upės krantų dėl besikeičiančio klimato per lietingąjį sezoną taip pat gresia potvyniai.
Klimato kaitos tikimasi ir Lietuvoje
Lietuvoje kol kas nėra itin akivaizdžių klimato kaitos požymių, tačiau vertinant ateities perspektyvas ir mūsų šalyje įžvelgiamos tam tikros grėsmės. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje Klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatyta, jog Lietuvoje klimato kaitai jautriausios vietovės – pajūrio regionas ir Nemuno žemupys. Teigiama, kad ateityje Baltijos jūros pakrantės gyventojams ir ekosistemoms didžiausios įtakos turės jūros vandens lygio kilimas, dažnesnės audros ir uraganinis vėjas. Taip pat numatomas tiek jūros, tiek Kuršių Nerijos vandens šiltėjimas ir druskingumo didėjimas. Remiantis didžiausiu vandens augimo scenarijumi vandens lygis žiemos metu Lietuvos pakrantėje gali pakilti ir iki 100 cm.
Pokyčiai, vykstantys Amerikos ir Azijos miestuose, nebeleidžia abejoti klimato kaitos realumu. Tai tik įrodo, jog nebeturime laiko laukti ir svarstyti kas mūsų laukia, nes visi įrodymai mums prieš akis. Atėjo laikas veikti ir pradėti aktyvią kovą su klimato kaita.
