Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį rudens mėnesį erkinis encefalitas Lietuvoje nusinešė dar dviejų asmenų gyvybes.
Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, vienas iš mirusiųjų buvo Panevėžio apskrities gyventojas ir priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, skiepytas nebuvo.
„Kitas miręs asmuo buvo Alytaus apskrities gyventojas, vyresnis nei 80 metų, skiepijimo statusas nežinomas, bet greičiausiai tai pat nebuvo skiepytas“, – komentavo ji.
Per lapkritį registruoti 27 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, 4 iš jų buvo vaikai. 19 žmonių gydyti ligoninėje.
Šiemet – jau 8 mirtys
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nors šiais metais registruota mažiau erkinio encefalito atvejų, mirčių yra nemažai.
„Per vienuolika mėnesių šiemet registruoti 627 atvejai ir 8 mirtys. Palyginus su 2024 metų tuo pačiu periodu, tuo metu fiksuota tiek pat mirčių ir 787 erkinio encefalito atvejai“, – komentavo NVSC specialistė.
„Per šiuos metus tik dvi vasario savaitės buvo ramybės laikotarpis, kai spustelėjus šaltukui erkės miegojo.“
Iš viso per praėjusius metus Lietuvoje nustatyti 807 erkinio encefalito atvejai (sirgo 66 vaikai ir 741 suaugę asmenys). 92,6 proc. susirgusiųjų buvo neskiepyti, o daugelis paskiepytų asmenų nesilaikė skiepijimo schemos intervalų. Taip pat fiksuota net 11 mirties nuo erkinio encefalito atvejų.
„Kaip bus šiemet, dar reikia sulaukti paskutinio mėnesio duomenų“, – sakė M. Žygutienė.
Plitimui įtakos turi orai ir aktyvumas miškuose
Paklausta, kas šiemet galėjo nulemti mažesnį erkinio encefalito atvejų skaičių, entomologė priminė, kad tam tiesioginės įtakos visų pirma turi orų sąlygos. Kadangi vasara pasitaikė vėsesnė, žmonės greičiausiai kiek mažiau intensyviai leido laiką gamtoje.
„Atvejų svyravimų būna visuomet, bet išties 160 mažiau atvejų kaip erkiniam encefalitui yra nemažas skirtumas. Kai pradedame nagrinėti galimas priežastis, visų pirma žiūrime, koks buvo oras.
O jis buvo kaip ir dabar – daug lietaus, o jo nelabai mėgsta ir erkės, nes gali būtų nuplautos. Tad tiek jų, tiek žmonių elgsena nepalanki ligai plisti“, – komentavo M. Žygutienė.
Pasak jos, kitas svarbus momentas – kiek derlingi uogomis, grybais būna metai: „Nežinau, ar buvo patys „grybingiausi“ metai, ir uogienojų dar pavasarį daug nušalo, tam ir mažiau reikalų miške buvo.“
Erkės gali ir visai neužmigti?
Nepaisant to, kad kalendorinė žiema jau įsibėgėjusi, orai didesnę dalį dienų vis dar daugiau primena rudenį, o temperatūra kai kur šokteli net ir iki 10 laipsnių šilumos.
Pasak specialistės, šiltėjantis klimatas ir tokios sąlygos – itin palankios erkėms išlikti aktyvioms. „Per šiuos metus tik dvi vasario savaitės buvo ramybės laikotarpis, kai spustelėjus šaltukui erkės miegojo.
O toliau visą sezoną jos yra aktyvios. Jos ir dabar tikrai nemiega. Aišku, jų nėra tokios gausos, bet budinčių yra, tad tikrai ypač su laiką lauke leidžiančiais gyvūnais jų galima parsinešti į namus“, – įspėjo M. Žygutienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad erkės iškart reaguoja į orų pasikeitimus – labiau atšalus aktyvumas sustoja, tačiau termometrų stulpeliams vos pakilus nubunda:
„Kalbant apie tą erkių „įmigimą“, sunku prognozuoti, priklauso, bus sniego ar ne, minusas bus ar ne ir kiek laiko tai tęsis. Tas „įmigimas“ šiaip yra visų gyvybinių funkcijų sulėtėjimas. Kadangi šalta, sąlygos nepalankios, jos pereina į ramybės būseną. Bet jei po savaitės pašvies saulė, jos greitai išsibudina.“
Naujiena dėl skiepų
Pašnekovė taip pat priminė, kad nauja gera žinia ta, kad nuo gruodžio 9 d. praplėsta nemokamai valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito skiepijama žmonių amžiaus grupė.
„Nuo dabar pasiskiepyti nemokamai galima 50–60 metų asmenims. Taigi gali atsirasti tokių laimingųjų, kurie dar nesirgo ir nespėjo pasiskiepyti, taigi per 10 metų gali gauti ne vieną skiepą“, – sakė M. Žygutienė.
Iki šiol valstybės lėšomis galėjo skiepytis 50–55 metų gyventojai. NVSC aiškinimu, platesnė amžiaus grupė pasirinkta remiantis epidemiologiniais duomenimis – būtent tarp 50–60 metų asmenų registruojamas didžiausias sergamumas ir sunkiausios ligos pasekmės.
„Tai – ekonomiškai aktyvūs gyventojai, todėl susirgimas gali lemti reikšmingų ekonominių nuostolių. Mokslinių tyrimų duomenimis, vidutinis erkinio encefalitu sergančiųjų amžius Lietuvoje siekia apie 55 metus“, – neseniai skelbė įstaiga.
Paklausta, galbūt ir valstybės lėšomis siūloma vakcina galėjo atsiliepti mažesniam sergamumui erkiniu encefalitu, specialistė patikino, kad viskas po truputį susideda.
„Trupinys prie trupinio – dalis žmonių pasiskiepijo valstybės kompensuojama vakcina, kiti skiepijasi ir savo lėšomis, tad viskas yra tik į gera. Laikoma, kad jei 70 proc. populiacijos pasiskiepija, tai jau turi įtakos sergamumui“, – pastebėjo entomologė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
