Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugsėjo mėn. dar vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis užregistruotas Vilniaus apskrityje.
„Asmuo priklausė vyresnių nei 80 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, buvo skiepytas daugiau nei 3 dozėmis, paskutinė jų gauta 2025 m., – naujienų portalui tv3.lt nurodė NVSC.
Per rugsėjo mėnesį registruoti 79 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, 47 jų prireikė gydymo ligoninėse.
Iš viso per pirmus 9 šių metų mėnesius registruota 459 susirgimų erkiniu encefalitu ir 5 mirtys, kai pernai jų buvo 438 atvejai ir 3 mirtys.
Lietuva – endeminis regionas
Pasak specialistų, situacija jau ne vienus metus yra sudėtinga – pagal sergamumą erkiniu encefalitu Lietuva yra pirmaujanti Europoje. Užsikrėsti šia liga galima daug kur – tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse.
Didžiausia blogybė, kad erkinis encefalitas ypač klastingas – dalimi atvejų apie ligos pradžią galima nė neįtarti, o trečdalis susirgusiųjų susiduria su liekamaisiais reiškiniais, kurie kartais būna ir labai sunkūs.
Kaip yra pastebėjusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkinio encefalito virusas yra paplitęs ir centrinėje Europoje, tačiau būtent Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu mastas. „Ne pagal atvejus, bet sergamumo rodiklį erkiniu encefalitu išliekame pirmi Europoje“, – komentavo ji.
Dalis pakliūna į reanimaciją, kai kitiems pasireiškia tik sloga
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi VUL Santaros klinikų ligoninės Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė, encefalito kilmė gali būti įvairi, o erkinio encefalito atveju tai yra vienas virusas: „Encefalitas yra smegenų uždegimas ir yra sunki, gyvybei pavojinga liga. Smegenyse yra labai svarbūs gyvybiniai centrai, tad jeigu jie pažeidžiami, liga gali baigtis mirtimi.
Skirtumas toks, jeigu encefalitą sukėlė kažkoks kitas virusas, pavyzdžiui, Herpes virusas, turime priešvirusinį gydymą. Jeigu encefalitą sukėlė bakterija, turime antibiotikus ir kuo anksčiau diagnozuojama, galime žmogų išgelbėti. Erkinio encefalito atveju neturime tokio gydymo.“
Trečdaliui iš susirgusiųjų erkiniu encefalitu gresia sunkios komplikacijos, lieka liekamieji reiškiniai, dešimtadaliui pacientų jie labai sunkūs. „Praktiškai visiško pasveikimo išrašant iš ligoninės nebūna, reikia laiko, vieniems mėnesio, kitiems – ir pusės metų, dar kitiems metų ir netgi 30 proc. gali liekamieji reiškiniai visam gyvenimui“, – kalbėjo gydytoja.
Daliai pacientų erkinis encefalitas gali praeiti lengvai, panašiais į gripą simptomais. „Tai yra meningitinė forma, kai ne tiek smegenys pažeidžiamos, o būna jų dangalų uždegimas. Tada žmogus gali tiktai prakarščiuoti, jausti bendrą negalavimą.
Europoje tokia meningitinė forma pasitaiko net iki 50 proc. atvejų, dalis jų Lietuvoje greičiausiai net nediagnozuojama, būna, žmogus pakarščiuoja, niekur nesikreipia“, – kalbėjo D. Radzišauskienė.
Gydytoja pasakojo, kad vystytis sunkesnei ligos eigai įtakos turi amžius. „Tačiau tai nereiškia, kad ir jauni sunkiai nesirgs, sunkių formų ir jiems gali pasitaikyti. Mano praktikoje staigi mirtis ištiko 44 metų amžiaus pacientą.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse taip būna. Bet kuo žmogus vyresnis, tuo yra didesnė rizika susirgti pačia sunkiausia forma su galūnių parezėmis, kvėpavimo nepakankamumu ir panašiai“, – pabrėžė medikė.
Būtina atnaujinti skiepus nuo erkinio encefalito
Viena svarbių apsaugos priemonių yra ir skiepai, tačiau D. Radzišauskienė atkreipė dėmesį, kad vakcinų veiksmingumas irgi labai priklauso nuo amžiaus.
„Taip jau yra, kad vakcinos yra veiksmingesnės skiepiantis jaunesniame amžiuje. Tad jei vakcina nesuveiks, nereiškia, kad vyresnis žmogus, jei bus pasiskiepijęs, sirgs lengviau.
Kaip vyresniame amžiuje yra rizika sirgti sunkiai, taip pat yra rizika, kad pasiskiepijus gali nesusiformuoti imunitetas. Be abejo, ir vyresniame amžiuje reikia skieptis, tačiau vakcinos veiksmingumas gali nesiekti 100 proc.
Kuo jaunesnis pasiskiepija, tuo yra stipresnis imuninis atsakas ir susiformuoja imunologinė atmintis, o vėliau belieka tik atnaujinti vakcinaciją“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Pasak jos, vertinant ne individualiai, o visuomenės mastu, svarbu užtikrinti kuo didesnę vakcinaciją: „Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tuo mažiau sirgs ir kuo mažiau sirgs, tai tuo bus mažiau ir sunkių formų.
Nes jeigu sunkios formos sudaro 10–12 proc., tai erkiniu encefalitu susirgus 200 žmonių Lietuvoje, bus 20 sunkių atvejų, o jeigu serga 800, tai jau 80 bus sunkių atvejų. Tad kuo daugiau žmonių pasiskiepiję, galime sumažinti sergamumą ir neigiamų liekamųjų pasekmių dažnį.“
Infektologė pabrėžė, kad atnaujinti skiepus labai svarbu. Vieniems sustiprinti imunitetą reikia kas 5 metus, kitiems – vyresniems, kieno imunitetas silpnesnis – kas 3 metus.
„Priklausomai nuo imuniteto, jeigu jaunas žmogus neturi lėtinių ligų, užtenka atnaujinti skiepus kas penkerius metus, bet jau vyresniame amžiuje reikia kas tris metus.
Ir jeigu suserga onkologinė liga, sakykime, tai ir chemoterapija skiriama, tai ta sustiprinančioji dozė jinai nekenksminga. Galima visą laiką netgi taikant chemoterapiją j ją skirti sustiprinančioji dozė, ji visiškai nekenksminga ir reikia vis atnaujinti, tai labai svarbu“, – pabrėžė D. Radzišauskienė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.
Jeigu nepriklausote šiai amžiaus grupei, pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
