• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ruduo ilgai džiugino gražiais ir ganėtinai šiltais, leisti laiką gamtoje traukiančiais orais, tačiau naujausia statistika liūdna – per spalio mėnesį registruotos net 3 mirtys nuo erkinio encefalito. Nors vėstant orams gamtoje būname vis mažiau, specialistai įspėja, kad rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis keičiantis klimatui išlieka beveik visus metus.

Ruduo ilgai džiugino gražiais ir ganėtinai šiltais, leisti laiką gamtoje traukiančiais orais, tačiau naujausia statistika liūdna – per spalio mėnesį registruotos net 3 mirtys nuo erkinio encefalito. Nors vėstant orams gamtoje būname vis mažiau, specialistai įspėja, kad rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis keičiantis klimatui išlieka beveik visus metus.

REKLAMA

Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio mėnesį užfiksuotos dar 3 mirtys nuo erkinio encefalito.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip NVSC informavo naujienų portalą tv3.lt, vienas atvejis fiksuotas Utenos apskrityje. Mirusysis asmuo priklausė vyresnių nei 70 metų amžiaus grupei.

REKLAMA

Kitas mirtinas atvejis registruotas Panevėžio apskrityje, asmeniui buvo daugiau nei 80 metų. Abu šie žmonės nebuvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ir turėjo gretutinių ligų.

Dar viena mirtis spalio mėnesį registruota Alytaus apskrityje. „Asmuo priklausė vyresnių nei 20 metų amžiaus grupei, nebuvo pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito“, – nurodė įstaiga.

REKLAMA
REKLAMA

Iš viso šiemet registruotos 8 mirtys nuo erkinio encefalito.

Per spalio mėnesį registruoti 96 nauji susirgimai erkiniu encefalitu, didžiajai daliai jų – 78 prireikė gydymo ligoninėse. Tarp susirgusiųjų buvo ir 3 vaikai iki 9 metų amžiaus, vienam jų priklausė 0–3 metų amžiaus grupei. 

Iš viso per pirmus 10 šių metų mėnesių registruoti 555 susirgimai erkiniu encefalitu, kai pernai jų buvo 438 atvejai ir 3 mirtys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva – endeminis erkinio encefalito regionas

Specialistai primena, situacija jau ne vienus metus yra sudėtinga – pagal sergamumą erkiniu encefalitu Lietuva yra pirmaujanti Europoje. Užsikrėsti šia liga galima daug kur – tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse.

Didžiausia blogybė, kad erkinis encefalitas ypač klastingas – dalimi atvejų apie ligos pradžią galima nė neįtarti, o trečdalis susirgusiųjų susiduria su liekamaisiais reiškiniais, kurie kartais būna ir labai sunkūs.

REKLAMA

Kaip yra pastebėjusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkinio encefalito virusas yra paplitęs ir centrinėje Europoje, tačiau būtent Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu mastas. „Ne pagal atvejus, bet sergamumo rodiklį erkiniu encefalitu išliekame pirmi Europoje“, – komentavo ji.

REKLAMA

Kaip yra pastebėjusi entomoligė, pastaruoju metu keičiantis klimatui erkių aktyvumo sezonas yra prailgėjęs. Kartais esant šiltai žiemai jų „miegojimo“ laikotarpis gali tęstis vos kelias savaites.

Dalis pakliūna į reanimaciją, kai kitiems pasireiškia tik sloga

Kaip naujienų portalui tv3.lt yra pasakojusi VUL Santaros klinikų ligoninės Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė, encefalito kilmė gali būti įvairi, o erkinio encefalito atveju tai yra vienas virusas: „Encefalitas yra smegenų uždegimas ir yra sunki, gyvybei pavojinga liga. Smegenyse yra labai svarbūs gyvybiniai centrai, tad jeigu jie pažeidžiami, liga gali baigtis mirtimi. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skirtumas toks, jeigu encefalitą sukėlė kažkoks kitas virusas, pavyzdžiui, Herpes virusas, turime priešvirusinį gydymą. Jeigu encefalitą sukėlė bakterija, turime antibiotikus ir kuo anksčiau diagnozuojama, galime žmogų išgelbėti. Erkinio encefalito atveju neturime tokio gydymo.“

Trečdaliui iš susirgusiųjų erkiniu encefalitu gresia sunkios komplikacijos, lieka liekamieji reiškiniai, dešimtadaliui pacientų jie labai sunkūs. „Praktiškai visiško pasveikimo išrašant iš ligoninės nebūna, reikia laiko, vieniems mėnesio, kitiems – ir pusės metų, dar kitiems metų ir netgi 30 proc. gali liekamieji reiškiniai visam gyvenimui“, – kalbėjo gydytoja.

REKLAMA

Daliai pacientų erkinis encefalitas gali praeiti lengvai, panašiais į gripą simptomais. „Tai yra meningitinė forma, kai ne tiek smegenys pažeidžiamos, o būna jų dangalų uždegimas. Tada žmogus gali tiktai prakarščiuoti, jausti bendrą negalavimą.

Europoje tokia meningitinė forma pasitaiko net iki 50 proc. atvejų, dalis jų Lietuvoje greičiausiai net nediagnozuojama, būna, žmogus pakarščiuoja, niekur nesikreipia“, – kalbėjo D. Radzišauskienė.

REKLAMA

Gydytoja pasakojo, kad vystytis sunkesnei ligos eigai įtakos turi amžius. „Tačiau tai nereiškia, kad ir jauni sunkiai nesirgs, sunkių formų ir jiems gali pasitaikyti. Mano praktikoje staigi mirtis ištiko 44 metų amžiaus pacientą.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse taip būna. Bet kuo žmogus vyresnis, tuo yra didesnė rizika susirgti pačia sunkiausia forma su galūnių parezėmis, kvėpavimo nepakankamumu ir panašiai“, – pabrėžė medikė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtina atnaujinti skiepus nuo erkinio encefalito

Viena svarbių apsaugos priemonių yra ir skiepai, tačiau D. Radzišauskienė atkreipė dėmesį, kad vakcinų veiksmingumas irgi labai priklauso nuo amžiaus.

„Taip jau yra, kad vakcinos yra veiksmingesnės skiepiantis jaunesniame amžiuje. Tad jei vakcina nesuveiks, nereiškia, kad vyresnis žmogus, jei bus pasiskiepijęs, sirgs lengviau.

REKLAMA

Kaip vyresniame amžiuje yra rizika sirgti sunkiai, taip pat yra rizika, kad pasiskiepijus gali nesusiformuoti imunitetas. Be abejo, ir vyresniame amžiuje reikia skieptis, tačiau vakcinos veiksmingumas gali nesiekti 100 proc.

Kuo jaunesnis pasiskiepija, tuo yra stipresnis imuninis atsakas ir susiformuoja imunologinė atmintis, o vėliau belieka tik atnaujinti vakcinaciją“, – atkreipė dėmesį gydytoja.

REKLAMA

Pasak jos, vertinant ne individualiai, o visuomenės mastu, svarbu užtikrinti kuo didesnę vakcinaciją: „Kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tuo mažiau sirgs ir kuo mažiau sirgs, tai tuo bus mažiau ir sunkių formų.

Nes jeigu sunkios formos sudaro 10–12 proc., tai erkiniu encefalitu susirgus 200 žmonių Lietuvoje, bus 20 sunkių atvejų, o jeigu serga 800, tai jau 80 bus sunkių atvejų. Tad kuo daugiau žmonių pasiskiepiję, galime sumažinti sergamumą ir neigiamų liekamųjų pasekmių dažnį.“

REKLAMA
REKLAMA

Infektologė pabrėžė, kad atnaujinti skiepus labai svarbu. Vieniems sustiprinti imunitetą reikia kas 5 metus, kitiems – vyresniems, kieno imunitetas silpnesnis – kas 3 metus.

„Priklausomai nuo imuniteto, jeigu jaunas žmogus neturi lėtinių ligų, užtenka atnaujinti skiepus kas penkerius metus, bet jau vyresniame amžiuje reikia kas tris metus.

Ir jeigu suserga onkologinė liga, sakykime, tai ir chemoterapija skiriama, tai ta sustiprinančioji dozė jinai nekenksminga. Galima visą laiką netgi taikant chemoterapiją j ją skirti sustiprinančioji dozė, ji visiškai nekenksminga ir reikia vis atnaujinti, tai labai svarbu“, – pabrėžė D. Radzišauskienė.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Jeigu nepriklausote šiai amžiaus grupei, pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Laiku nesikreipė į Laurą Blaževičiutę. Kalbama, kad ši turi antgamtinių galių ir prikelti antram gyvenimui, net lavonus!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų