Kaip skelbta šią savaitę, Kauno apskrityje spalio 1-ąją registruota mirtis nuo COVID-19. Miręs vyras priklausė 65–69 metų amžiaus grupei.
Taip pat Marijampolės apskrityje fiksuota mirtis nuo gripo, asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei. Abiem atvejais asmenys turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję.
Iš viso 40-ąją metų savaitę dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, tiek pat – dėl gripo, iš jų 1 buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Aktyviai serga ir vaikai, ir suaugusieji
Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė, kol kas gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sezonas prasidėjo įprastai.
„Sergamumas, lyginant su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, yra mažesnis. Kadangi dar pati sezono pradžia – kitose Europos šalyse irgi kol kas registruojami pavieniai gripo ir COVID-19 atvejai.
Susirgimai šiomis ligomis registruojami visus metus – ir vasarą, tiesiog dabar vykdoma sustiprinta priežiūra, stebimas į ligonines patekusių žmonių skaičius, stebimi ir mirties atvejai“, – sakė ji.
Pasak specialistės, natūralu, kad moksleiviams grįžus į ugdymo įstaigas pirmomis rugsėjo savaitėmis stebėtas kiek šoktelėjęs sergamumas peršalimo ligomis.
„Taip nutinka kasmet. Kaip ir suaugusieji dabar irgi nemažai serga, nes grįžta po vasaros į kolektyvus, pasikeičia virusais. O dažnesnis kontaktas reiškia, kad užtenka vieno sergančio žmogaus ir kitų imlių asmenų, kurie užsikrečia, parneša virusą namo ir taip užkrečia vieni kitus“, – sakė G. Gargasienė.
Pirmoji mirtis nuo gripo – ankstyva?
Paklausta, ar šiemet pirmoji mirtis nuo gripo nėra registruota išskirtinai anksti, pašnekovė teigė, kad čia vis tik sunku būtų išskirti kažkokį sezoniškumą.
„Tiesiog turbūt taip įvyko, kad žmonės užsikrėtė gripu anksčiau, turėjo lėtinių ligų, priklausė rizikos grupėms ir dėl tam tikrų komplikacijų susiklostė taip, kad buvo registruotas tiek vienas mirties atvejis nuo gripo, tiek vienas mirties atvejis nuo COVID-19.
Tačiau ir kitose šalyse tie pavieniai mirties atvejai taip pat registruojami. Kol kas, kaip minėjau, sezonas prasidėjo, bet jis yra įprastas ir kol kas mes nematome kažkokių kitokių požymių, kurie leistų sunerimti“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Šiltesni orai „saugo“ nuo virusų plitimo?
Paklausta, kokio gripo sezono šiemet galima tikėtis, atsižvelgiant į ligos plitimą Pietų pusrutulyje, G. Gargasienė teigė, kad kažko neįprasto laukti nereikėtų.
„Australijoje sezonas buvo įprastas, o sergamumas gripu ir COVID-19 – mažesnis nei ankstesniais metais. Tikimasi, kad ir Europoje, kaip įprastai, gripo piko turėtume sulaukti jau po didžiųjų švenčių, tai yra sausio–vasario mėnesiais.
O kaip bus, priklausys tiek nuo paties viruso cirkuliacijos, tiek nuo žmonių elgesio ir to, kaip jie laikysis prevencijos priemonių, ypač tada, kai bus registruojamas padidėjęs sergamumas gripu ir COVID-19 liga“, – pastebėjo specialistė.
Be to, ji sutiko, kad įtakos žmonių elgsenai ir kartu virusų plitimui tiesiogiai gali turėti ir vyraujantys orai.
„Virusams yra tam tikros sąlygos, kuriomis jiems plisti palankiau. Aišku, geriau jie plinta uždarose, nevėdinamose patalpose. Tiesiogiai su oru to turbūt sieti negalime, tačiau galime sieti su mūsų elgesiu.
Kuo geresnis oras, tuo žmonės mažiau būna patalpose, daugiau laiko praleidžia gamtoje, o tai didina organizmo atsparumą. Šaltėjant orui žmonės uždaro langus, daugiau bendrauja ir daugiau laiko leidžia patalpose. Būtent tas pakitęs elgesys sudaro palankesnes sąlygas virusų plitimui“, – sakė G. Gargasienė.
Šiemet skiepai vėluoja
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jau skelbė apie šiemet vėluojančias gripo vakcinas – jų sulaukti turėtume lapkričio mėnesį. Tiesa, kada konkrečiai jos galėtų pasiekti Lietuvą, nėra aišku.
Pasak pašnekovės, su šia problema susiduria ir kitos Europos šalys. Tačiau taip vyksta ne veltui – šiemet stipriai keičiama gripo vakcina, o tai atima daugiau laiko.
„Šiuo atveju vakcina nebuvo tik paremontuota. Ji buvo renovuota, ir tai pareikalavo tam tikrų laiko sąnaudų.“
„Kad žmonės geriau įsivaizduotų, pateiksiu tokį palyginimą. Kai norime kažką atsinaujinti savo gyvenamojoje vietoje ir norime kažką paremontuoti, tai užtrunka mažą laiko dalį. Bet jeigu norime atlikti renovaciją, tai iš tikrųjų užima labai daug laiko.
Šiuo atveju vakcina nebuvo tik „paremontuota“. Ji buvo „renovuota“, ir tai pareikalavo tam tikrų laiko sąnaudų. Tikimasi, kad vakcina daug efektyviau apsaugos šį sezoną nuo plintančių virusų, nes jau seniai nebuvo tokio vakcinos atnaujinimo, koks įvyko šiais metais“, – sakė G. Gargasienė.
Ar gyventojai spės pasiskiepyti?
Paklausta, ar vakcinos atvyks ne per vėlai ir žmonės spės pasiskiepyti, NVSC atstovė priminė, kad gripo pikas dažniausiai fiksuojamas tik žiemai įsibėgėjus.
„Ar tai vėlai, ar anksti, labai sunku pasakyti, nes vieni žmonės skiepydavosi vos vakcina atkeliaudavo į įstaigas ir iš karto eidavo skiepytis, kiti laukdavo ir gruodžio mėnesio, kad pasiskiepytų prieš piką.
Tikslas yra susiformuoti imunitetą iki sergamumo piko. Kaip minėjau, jeigu žiūrėtume į bendrą statistiką, gripo sergamumo pikas dažniausiai būna sausio–vasario mėnesiais. Jeigu pasiskiepysime lapkričio pabaigoje ar gruodžio mėnesį, tikrai iki to piko turėsime susiformavusį imunitetą, nes jam susidaryti reikia maždaug dviejų savaičių.
Kita vertus, niekada nežinome, kada užsikrėsime. Todėl skiepas rekomenduojamas viso sezono metu. Yra žmonių, kurie nepasiskiepijo iki Naujųjų metų, bet po jų kažkur keliauja arba nusprendžia, kad vis dar nori pasiskiepyti, ir tai padaro vėliau.
„Tikslas yra susiformuoti imunitetą iki sergamumo piko. Kaip minėjau, jeigu žiūrėtume į bendrą statistiką, gripo sergamumo pikas dažniausiai būna sausio–vasario mėnesiais.“
Net ir pasiskiepijus, kol formuojasi imunitetas, vis tiek galima užsikrėsti. Reikia suvokti, kad vakcina nėra panacėja ir neapsaugo 100 proc. Tai efektyvi prevencijos priemonė, tačiau net ir pasiskiepijus reikia saugotis bei laikytis kitų prevencijos priemonių, kad neužsikrėstume, o susirgę neplatintume infekcijos. Turbūt viskas priklausys nuo mūsų sąmoningumo ir elgesio“, – komentavo ji.
Pašnekovė priminė, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu sergamumo augimas buvo prasidėjęs anksčiau, tačiau taip nutiko ne dėl vakcinos, o dėl to, kad mutavo virusas:
„Būtent atsižvelgiant į tuos viruso pokyčius buvo nuspręsta vakciną perdaryti taip, kad ji kuo labiau atitiktų tai, kas cirkuliuoja aplink mus, ir sukurtų kuo didesnę apsaugą.“
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra kiek anksčiau yra sakiusi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, pernai virusas netikėtai mutavo jau vasarą, kai vakcinų sudėtis buvo patvirtinta, todėl ir buvo fiksuota daugiau sunkių ligos atvejų.
„Praėjusį sezoną šis variantas, kuris buvo potencialiai pavojingesnis, nes buvo antigeniškai skirtingas, jau cirkuliavo Europoje. Tada imunitetas, susidaręs prieš ankstesnius variantus, buvo ne toks veiksmingas, ir vakcinos sukeltas imunitetas blogiau saugojo.
Tad jeigu virusas labai reikšmingai nepasikeis, o gali būti, kad taip stipriai ir nepasikeis, tai gal situacija bus panaši į pernai ar bus mažiau tų atvejų, nes apsaugos suteiks jau susiformavęs imunitetas“, – komentavo ji.
Poliklinikos jau ruošiasi dirbti ilgiau
Pasak jos, kol kas nėra informacijos, kokiu būdu per trumpą laiką bus paskiepyti tam tikri rizikos grupių asmenys, tačiau sprendimus dėl to turės priimti pačios įstaigos.
„Kiek žinome, kai kurios poliklinikos ilgina darbo laiką, sudaro išankstinius sąrašus, kad gavusios vakciną galėtų iškart pakviesti skiepytis rizikos grupėms priklausančius asmenis. Tai iš tikrųjų yra kiekvienos gydymo įstaigos darbas su savo pacientais: kaip greičiau su jais susisiekti ir kaip greičiau juos paskiepyti, kai vakcina pasieks gydymo įstaigas“, – sakė G. Gargasienė.
Ji priminė, kad tuo metu pasiskiepyti nuo COVID-19 jokių kliūčių nėra. „Tie, kurie turi rizikos veiksnių, tai yra serga lėtinėmis ligomis arba yra vyresni nei 65 metų, turėtų saugotis ir gripo, ir COVID-19.
Ši vakcina prieinama, ją galima atsinaujinti, todėl rizikos grupių asmenims rekomenduojama nelaukti gripo vakcinos ir jau dabar pagalvoti apie skiepą nuo COVID-19.
Nors COVID-19 sezoniškumas ir didesnis sergamumo pakilimas kol kas nėra toks prognozuojamas, jis daugiau žalos padaro būtent rizikos grupių asmenims. Tarp vyresnių nei 65 metų žmonių dažniau registruojamos hospitalizacijos ir mirties atvejai.
Pagal turimus duomenis didesnis sergamumas dažniausiai stebimas rudenį, kartais ir pavasarį. Todėl rizikos grupių asmenims verta apsisaugoti nelaukiant gripo vakcinos“, – komentavo NVSC specialistė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pernai net buvo fiksuota daugiau mirčių nuo gripo nei COVID-19. „Konkurencija tarp šių dviejų virusų išlieka. Bet abu labiausiai paveikia būtent vyresnio amžiaus žmones“, – sakė G. Gargasienė.
Atskiras pacientų grupes nemokamai skiepija ir nuo RSV
Ji priminė, kad žiemos sezonu plinta ir kiti pavojingi virusai, pavyzdžiui, respiracinis sincitinis virusas (RSV).
„Taip, yra labai daug virusų, kurie sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Štai respiracinis sincitinis virusas daugiausia žalos gali padaryti vaikams iki ketverių metų ir vyresniems nei 65 metų asmenims. Prevencijos priemonės saugantis visų šių infekcijų bet kuriuo atveju išlieka tos pačios“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Tiesa, mažiau žinoma, tačiau kai kurie pacientai gali gauti nemokamą vakciną ir nuo RSV. „Tai gana specifinė vakcina, skiriama tik tam tikroms rizikos grupėms. Kiek žinau, tai dažniausiai yra neišnešioti kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis“, – sakė G. Gargasienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
