Vien per 9 šių metų mėnesius geležinkeliu Klaipėdos uostą pasiekė 5 milijonai tonų krovinių.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Darbas Klaipėdos uosto įmonėse nesustoja niekada. Prie atvykusių laivų rikiuojasi vilkikai, o kranai ant jų deda konteinerius. Tokios pat procedūros vyksta ir atvirkštine tvarka – grūdai, iškasenos, konteineriai bei įvairiausi kiti kroviniai keliauja į laivus.
Vis tik uostininkai baiminasi, jog klientai uostamiesčio pradės vengti. „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pareiškė, jog nuo kitų metų planuoja padidinti paslaugų įkainius 10-30 procentų, o atskirų sudėtinių dalių net 57 procentais.
„Geležinkeliais juda srautiniai, masiniai kroviniai. Tai yra trąšos, žaliavos trąšoms, skalda, miško medžiagos, važiuoja konteineriai, važiuoja kompleksiniai kroviniai. Tai iš esmės paliestų visą pramonės segmentą“, – aiškina Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.
Pavyzdžiui, vieno grūdų vagono manevravimas gali pabrangti 10 eurų, o krovinio atgabenimas nuo stoties iki uosto – iki pusantro euro už toną. Grūdams toks brangimas būtų labai didelis, mat pernai Klaipėdos uoste perkrautą daugiau nei 4 mln. tonų grūdų.
„Aš manau, kad Lietuvos pramonė ir vežėjai nėra pajėgūs mokėti už visą šitą infrastruktūrą. Reikalinga surasti kitus kompensacinius mechanizmus“, – kalba L. Rimkus.
O pakeisti traukinius nelabai yra kuo. Jei dabar geležinkeliais atgabenamus krovinius vežtų vilkikai, Klaipėda visiškai užsikimštų.
„60 vagonų vienetų tai yra virš 3 tūkst., virš 3,5 tūkst. tonų krovinys. Tai yra ilga eilė autovežių. Tai yra 120-140 mašinų atstoja vieną geležinkelio sąstatą“, – dėsto Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
Jau renkasi kitus uostus
Uosto krovos įmonių vadovai neabejoja, jog verslas pasirinks Rygos uostą ir taip nukentės Lietuvos ekonomika. Per devynis šių metų mėnesius geležinkeliu Klaipėdos uostą pasiekė kone 5 milijonai tonų krovinių.
„Rygos uostas jau šiai dienai yra alternatyva Klaipėdos uostui tam tikrai Lietuvos daliai. Tai yra centrinei ir šiaurinei Lietuvos dalims, kadangi iš ten logistika tam tikriems produktams yra pigesnė nei į Klaipėdos uostą“, – pasakoja „KLASCO“ generalinis direktorius Vitalijus Muštukas.
„LTG Cargo“ neneigia, jog tarifai nuo kitų metų augs, tačiau tikina esą tai palies tik 18 proc. krovinių, vežamų geležinkelių tinkle. O tokius pokyčius lemia padidėję geležinkelių infrastruktūros tarifai ir augančios vežėjo sąnaudos, taip pat dėl tarptautinių sankcijų smarkiai sumažėję krovinių srautai iš Rytų.
„Didžiausias bazinių įkainių pokytis kitąmet įvyks su krovinių pervežimo Kaliningrado tranzitu susijusių paslaugų baziniuose įkainiuose. Tranzito procedūros įforminimo ir atstovavimo muitinėje įkainis auga 20 proc., o į ir iš Kaliningrado srities tranzitu per Lietuvos teritoriją vežamų krovinių ir tuščių vagonų gabenimo baziniai įkainiai kyla vidutiniškai 30 procentų“, – sako LTG korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.
Uostininkai šiuos geležinkeliečių paaiškinus supranta labai paprastai.
„Lietuvos geležinkeliai yra sukurti, infrastruktūriškai paruošti didžiuliam krovinių srautui, kuris buvo esant tranzitui. Tranzito neliko, turtas liko ir dabar turi būti sumokama už šitą turtą. Tai labai paprastas atsakymas ir tai gula ant Lietuvos pramonės, ant Lietuvos vežėjų pečių“, – sako L. Rimkus.
Krovos kompanijos tikina ieškosiančios kitų transportavimo galimybių. Viena jų – krovininės baržos Nemunu. Tačiau ši paslauga nėra iki galo išvystyta, o ir oro sąlygos lengvai gali pakišti koją.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.

