Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Būrys vienos uostamiesčio mokyklos mokinių buvo vieni pirmųjų turinčių išskirtinę galimybę savo rankomis išbandyti daugumą vieno protingiausio žmogaus istorijoje, išradėjo Leonardo da Vinčio išradimų. 30 jų, pagal originalius šio italo brėžinius, sukūrė lenkai ir atvežė parodyti į Klaipėdos pilies muziejų.
„Dauguma žmonių išgirdę da Vinčio pavardę, jį asocijuoja su paveikslais „Paskutinė vakarienė“ bei „Mona Liza“, tačiau ne visi žino, kad Leonardas da Vinčis domėjosi astronomija, matematika, fizika, inžinerija, medicina, anatomija“, – kalbėjo parodos kuratorė Kamila Gierko.
Didžiausia aistra – skrydis
Šių žymių paveikslų kopijos čia taip pat kabo, tačiau sulaukia kone mažiausiai dėmesio iš visos parodos, mat čia stovi amžinasis variklis, dviratis ir net automobilio prototipas. Jį da Vinčis suprojektavo XV amžiuje, kai automobilį, kuris ištobulėjo iki šiandien naudojamų, Karlas Benzas sukūrė tik po 400 metų. Da Vinčio prototipas judėjo spyruoklių pagalba ir vienu prisukimu galėjo įveikti 40 metrų.
„Čia, kaip jis vadino – skraidanti mašina – ornitopteris. Mat didžiausia Leonardo aistra buvo skrydis. Jis kartą pasakė: „Kai kartą išbandysi skrydį, visą gyvenimą vaikščiosi žeme žiūrėdamas į dangų, nes ten tu buvai ir visada norėsi sugrįžti“, – pasakojo kuratorė.
Šį išradimą išbandė Leonardo mokinys ir sėkmingai nusileido. Praktiškai visi da Vinčio išradimai pralenkia laiką šimtmečiais. Alberto Enšteino intelekto koeficientas buvo 160, o da Vinčio – 250. Jis sukūrė naro kostiumą, plaukimo pirštines ir net rutulinį guolį.
„Buvo labai populiari profesija – račius, kuris taisydavo vežimus. Dažnai ašys nuo trinties lūždavo, nusitrindavo. Tai guolis šitą problemą išsprendė. Besisukantys ratai sumažina trintį tarp dviejų besisukančių paviršių“, – aiškino Klaipėdos licėjaus fizikos mokytojas Marius Žadvydas.
Tiesa, XV amžiuje guoliai neprigijo, mat buvo mediniai ir juos pagaminti užtrukdavo ilgiau nei jie tarnaudavo. Tačiau dabar metalinius guolius turi dauguma besisukančių mechanizmų.
Leonardas da Vinčis sukūrė salvinį šautuvą ir net tanką. Jį valdė 8 žmonių įgula, o kovos mašina judėjo rankomis valdomų alkūninių velenų pagalba. Mūsų laikų tankų pradininkai mūšio lauke pasirodė 1916-aisiais, praėjus kone puspenkto šimto metų.
„Leonardas da Vinčis buvo pacifistas. Karą jis apibūdino kaip žiaurią beprotybę, tačiau priverstas karingo laikmečio, kuriame gyveno bei spaudžiamas savo finansuotojų, jis sukūrė daug kovos mašinų“, – pasakojo K. Gierko.
Lietuviškasis da Vinčis
Lietuva taip pat turėjo savo da Vinčį. Tai XVII amžiuje gyvenęs Lietuvos bajoras, karininkas, mokslininkas ir išradėjas Kazimieras Semenavičius. Jo aprašyta raketų teorija ženklai lenkė laikmetį ir padėjo pamatus balistinei bei kosminei inžinerijai.
„Buvo labai talentingas techninės profesijos žmogus, kuris parašė veikalą apie artileriją ir jis ten viską skaičiavo matematiškai, kaip tos patrankos turi dirbti ir panašiai“, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
1650-aisiais išleistoje jo knygoje „Didysis artilerijos menas“, Semenavičius aprašė daugiapakopę raketą, kurios principu veikia šiuolaikinės kosminės raketos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
