REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klaipėdietis Laisvūnas Kavaliauskas dabar vis dažniau per TV rodomą kandidatą į JAV prezidentus Džoną Makeiną pažįsta jau daugiau nei dvylika metų.

REKLAMA
REKLAMA

Maža to, įsimintinos kelionės į JAV metu jis spaudė net keletui kandidatų į prezidentus. Tačiau tuo metu dar to nežinojo.

REKLAMA

Demokratijos platintojai

1996 metais Lietuvoje darbavosi Tarptautinis respublikonų institutas (IRI) - 1984 m. įkurta privati, pelno nesiekianti organizacija, kuruojama JAV Respublikonų partijos. Jos tikslas - pasaulyje plėsti demokratiją. Fondas užsienyje rengia įvairias programas, kurių paskirtis - skatinti ir sutvirtinti demokratines institucijas.

1994-1996 m. šis fondas gana aktyviai darbavosi 30-40 šalių, tarp jų - ir Lietuvoje. Faktiškai visos mūsų partijos praėjo jų mokymus pradedantiesiems politikams, kaip Lietuvoje organizuoti demokratinę sistemą, partijų veiklą, jų skyrius, kaip organizuoti rinkimus ir t. t.

REKLAMA
REKLAMA

„1996 metais gavau kvietimą į Ameriką - dalyvauti renginyje „Laisvės pietūs ir šlovė generolui Kolinui Pauelui, - pasakoja Laisvūnas. - Svarsčiau, kas čia per renginukas... Dabar, iš laiko perspektyvos, galiu pasakyti, kad tai buvo įdomi, prasminga ir lemtinga savaitė. Jos metu susipažinau net su keturiais kandidatais į prezidentus.

Trys iš jų buvo kandidatai į Jungtinių Valstijų prezidentus. Tuo metu jie buvo du, o apie Džoną Makeiną net nepagalvojau. Ketvirtasis - Jozefas Martinas Šikuku - kandidatas į Kenijos prezidentus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tie žmonės tuo metu (beje, ir dabar) turėjo didelę įtaką. Kai susitikau su K. Pauelu, jis tik neseniai buvo pasitraukęs iš kandidatų į prezidentus. Tuomet respublikonų kandidatu tapo Bobas Doulas, vėliau pralaimėjęs Bilui Klintonui“.

Pasak L. Kavaliausko, kai kas juokavo, kad paprastam amerikiečiui už šią nuotrauką būtų reikėję sumokėti pusę milijono dolerių.



Kai kas juokavo, kad paprastam amerikiečiui ši nuotrauką būtų kainavusi pusę milijono (Vakarų Ekspreso nuotr.)












Prisidengė žmona

Juodaodis generolas K. Pauelas galėjo tapti stipresniu kandidatu - kaip dabar demokratas Barakas Obama. Tuo metu K. Pauelas buvo nepaprastai populiarus - prieš kelerius metus Persijos įlankos kare su Iraku jis surengė sėkmingą operaciją „Audra dykumoje“, per kurią buvo žaibiškai sutriuškinta Sadamo Huseino armija.

REKLAMA

„Jis tikrai charizmatiška asmenybė. Mačiau, kaip jam einant gatve, prie jo pribėga vaikai ir tampo jį už rankovių. Galbūt jį būtų ir išrinkę, tačiau netikėtai jis atsisakė kandidatuoti. Pareiškė: „Ne, man žmona neleidžia“. Visi nustebo, o tikrosios priežasties tuomet niekas garsiai neįvardijo“, - pasakoja L. Kavaliauskas.

Jo įsitikinimu, jeigu būtų kandidatavęs K. Pauelas, jis būtų buvęs ir išrinktas.



Nuotrauka su K. Pauelu. (Vakarų Ekspreso nuotr.)

„Priežastį, kodėl K. Pauelas atsisakė kandidatuoti, respublikonai tyliai pašnibždėjo - generolas puikiai įvertino jėgų išdėstymo situaciją. Jei jis būtų tapęs prezidentu, jam būtų nepaprastai sunku valdyti Senatą ir Atstovų Rūmus, kuriuose tuomet buvo labai nedaug juodaodžių valdžios atstovų. Jis tą puikiai suvokė. Šiandien situacija jau visai kita“, - sako pokalbininkas.



Svečiai - demokratijos aktyvistai

REKLAMA

Į renginį kasmet kviečiami trys atstovai iš šalių, kuriose vyksta respublikonų mokymai. Tais metais buvo pakviesti trys „demokratijos aktyvistai“: Laisvūnas Kavaliauskas iš Lietuvos, Elizabet Valdes iš Gvatemalos ir Jozefas Šikuku iš Kenijos.

E. Valdes pakviesta kaip jaunimo atstovė, L. Kavaliauskas kaip kursų lankytojas, išrinktas į vietos savivaldą, o J. Šikuku - kaip kursų dalyvis, išrinktas į parlamentą.

Kasmetiniame IRI renginyje renkamos lėšos veiklai. Tuo metu fondo pirmininkas ir vadovas buvo Arizonos valstijos senatorius Džonas Makeinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Praėjo jau 12 metų, bet ta akyse spindinti jaunatviška jėga, energija ir skvarbumas likę ir šiandien - matome iš ekranų. Lygiai taip pat šypsosi ir visus užkrečia gera nuotaika. Kai kas sako - senukas. Nieko panašaus! Nepaprastai energingas žmogus, o taip pat - šiltas ir geras“, - teigia L. Kavaliauskas.

Jam teko su Dž. Makeinu bendrauti kelis kartus, jo kvietimu L. Kavaliauskas vyko į Vašingtoną, senatorius svečiui aprodė Senatą, taip pat administracinį pastatą, esantį šalia Kapitolijaus.

L. Kavaliauskas nusifotografavo ir su Dž. Makeino sekretore.

Pasiūlė sriubos

Beje, mažai kas žino, kad po juo yra įsikūręs tarsi dar vienas Vašingtonas - kelių aukštų miestas po žeme. Jame darbuojasi aptarnaujantis personalas, važinėja traukinukai, karo atvejui įrengtos slėptuvės tautos išrinktiesiems. Požeminiai tuneliai eina net iki Pentagono.

REKLAMA

Kiekvienas iš senatorių administraciniame pastate turi nuo kelių iki keliolikos (priklausomai nuo pareigų) kabinetų. Kai kurie atrodo tarsi muziejai. Dž. Makeino, atstovaujančio Arizonos valstijai, kabinetų sienos nukabinėtos įvairia indėnų atributika - tomahaukais, plunksnomis ir panašiai.

„Kartu su senatoriumi nuėjome į valgyklą. Dž. Makeinas rekomendavo paragauti garsiosios pupelių sriubos. Jos Senate galima gauti kiekvieną dieną - tai tradicija, prasidėjusi dar 1903 metais. Ir iš tikrųjų - gana skani! Panašią ir mano močiutė virdavo. Tuo metu ji kainavo 1,75 dolerio, maždaug 4 litus“, - prisimena Laisvūnas.

REKLAMA

Vėliau iš Dž. Makeino jį „perėmęs“ Senato sekretorius parodė patalpas, kurių paprastas mirtingasis gal ir nepamatytų - saugumo kambarius. Tiksliau, ištisas sales, kuriose įsikūrę saugumo darbuotojai šimtuose ekranų stebi kiekvieną Kapitolijaus ir jo prieigų kertelę. Modeliuojama netgi trimačiais vaizdais. 1996-aisiais šie dalykai lietuviui paliko nepaprastą įspūdį.

Įspūdingas renginys


Kitą dieną jau vyko pagrindinis renginys - Laisvės pietūs. Prieš jį buvo instruktažas - kaip elgtis, kaip šnekėti, apie ką kalbėti, jei užkalbins įvairūs rėmėjai (Fordai, Rokfeleriai, Arabų Emyratų atstovai ir panašiai).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Instruktažo metu supratau, kad laukia kažkas nepaprasto, - prisimena Laisvūnas. - Veiksmas vyko viename iš visuomeninių centrų, kuris dydžiu primena kelių aukštų „Akropolį“. Renginys vyko salėje, kuri buvo ketvirtajame aukšte po žeme. Mes leidomės eskalatoriais. Jau baigiant nusileisti, „smogė“ fotoaparatų blykstės ir kameros. Ten stovėjo gal šimtas korespondentų. Man, kukliam politikui - tuo metu buvau Klaipėdos savivaldybės tarybos narys - tai buvo labai netikėta. Atvirai tariant, pasimečiau. Supratau, kad tai tikrai nepaprastas renginys“.

REKLAMA

Pokalbis nustebino

Kiek pabendravus su svečiais, iš už pertvaros atėjo K. Pauelas su Dž. Makeinu. Visi 500 renginio svečių tuomet gavo progą jiems paspausti rankas.

„Mums, trims kviestiniams svečiams, teko garbė tai padaryti pirmiesiems, - pasakoja L. Kavaliauskas. - Vėliau galėjome apie dešimt minučių su jais pasišnekėti“.

Pokalbis su K. Pauelu Laisvūną kiek šokiravo. „Prisistačiau, kad esu iš Lietuvos. Sakau, kad nors ir nedidelė ta mūsų Lietuva, laisvę atgavome, norime tapti Europos Sąjungos, NATO nariais. Laukiame JAV pagalbos. O jis ir sako: „Tu daug iš Amerikos nesitikėk, nemanyk, jog labai norime, kad jus priimtų“. Nustebau, o jis tęsia: "Strategiškai jūsų valstybėlės vertės neturi. Atskirai jūs neįdomūs. Jums reikia vienytis, kurti bendrus karinius dalinius. Tuomet mums bus žymiai paprasčiau su jumis kalbėti, o parama bus žymiai didesnė“.

REKLAMA

L. Kavaliauskas pasidžiaugė, jog jam grįžus iš JAV po metų kitų kūrėsi „Baltbatai“, „Baltrūnai“, kiti junginiai. Tai, ką K. Pauelas kalbėjo, Lietuva įvykdė ir tapo ES, NATO nare.

„Jis taip pat paklausė, ar žinau, kokia kariuomenė šiuo metu yra stipriausia pasaulyje. „Turbūt Amerikos ar Izraelio“, - atsakiau. „Ne. Suomijos“, - vėl nustebino K. Pauelas. Jis akcentavo, kad reikia įvertinti kelis faktorius. Kiek lėšų skiriama iš nacionalinio biudžeto, kiek gali pašaukti karių per trumpiausią laiką. Suomija per dvi tris dienas gali sukviesti pusę milijono gana gerai organizuotų ir ginkluotų vyrų“, - pokalbį su generolu prisiminė L. Kavaliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Su Dž. Makeinu jam kalbėtis buvo lengviau, nes jau buvo bendravęs Senate.

„Vėliau įėjome į mažesnę salę, kurioje stovėjo apie dvidešimt žmonių, keli arabai.

Prieinu, sakau: Laisvūnas Kavaliauskas, iš Klaipėdos, Lietuvos. Vienas atsako - Fordas. Trečiasis - Rokfeleris. Ketvirtasis - šeichas ar emyras toks ir toks... Net devyni prakaitai išmušė“, - kvatoja Laisvūnas, prisimindamas istoriją.

Anot jo, pasisveikinus kalba sukosi apie orą, gražią dieną ir panašiai.

Dar mažesniame kambarėlyje laukė fotografas, įamžinęs L. Kavaliauską kartu K. Pauelu ir Dž. Makeinu.

Laisvūnas Kavaliauskas

Buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Seimą, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą. Dirbo vicemeru, Klaipėdos apskrities administracijos viršininku. Šiuo metu - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius.



Džiugas Lukoševičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų