Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinis vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis per mėnesį pabrango 0,9 proc., o palyginti su pernai metų rugsėju – 6,1 proc.
Plačiau – banko „Artea“ pranešime spaudai.
Kitąmet – maisto infliacijos banga?
Kaip rašoma pranešime, sagal metinius infliacijos tempus drauge su Rumunija ir toliau rikiuojamės ES šalių rikiuotės viršūnėje.
Tiesa, kol kas energetinė krizė palietė tik palyginti siaurą prekių ir paslaugų kainų krepšelio dalį. Tokių svarbių kategorijų, kaip maistas, kainos kol kas nekyla ir tai didina vartotojų atsparumą. Kad Lietuvos gyventojai nekeičia savo įpročių, rodo palyginti šviesūs lūkesčiai ir sparčiai tebeaugantys mažmeninės prekybos apyvartų rodikliai.
Globaliai energetikos krizei palyginti atsparios ir elektros Lietuvoje kainos. Tai lemia išaugęs atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamybos mastas ir pigios elektros importas iš Šiaurės šalių. Vis dėlto, žaliajai energetikai palankus sezonas eina į pabaigą. Žiemą hidro, saulės ir vėjo energetikos vaidmuo mažesnis, elektros kainos vidurkius į viršų kreips didesnė iškastinio kuro įtaka.
Nors kol kas, pasak statistikų, maistas vartotojams nebrangsta, neramina tai, kad energijos nešėjų kainos tiesiogiai „įsiūtos“ į maisto pridėtinės vertės grandines ir infliacinis sąnaudų spaudimas palaipsniui turėtų atkeliauti ir iki galutinio vartotojo.
Jau matomi pirmieji nerimą keliantys signalai pasaulinėse maisto žaliavų rinkose. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, rugpjūtį kviečių kainos buvo 15 proc. aukštesnės nei prieš metus, o augalinių aliejų kainų kreivė kilo jau trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. birželio. Tiesa, ne visos maisto žaliavos brangsta – mėsos kainos per metus iš esmės nepasikeitė, o pieno produktai, palyginti su pernai, net penktadaliu atpigo.
Žemės ūkis yra itin energetiškai intensyvus sektorius: energija yra būtina nuo lauko iki parduotuvės lentynos. Dyzelinas, kurio kainos jautriausiai reaguoja į geopolitines naujienas, naudojamas žemės ūkio technikai, energija reikalinga produkcijos džiovinimui, perdirbimui, šaldymui ir transportui.
Kai kyla naftos kainos, brangsta logistikos ir perdirbimo procesai, o tai didina galutinių maisto produktų savikainą ir katalizuoja maisto žaliavų infliaciją. Jei energetikos šokas sutaptų su kitais veiksniais, pavyzdžiui, prastesniu derliumi, tai dar labiau paaštrintų pasaulinės maisto krizės rizikas.
Be to, išlieka didelė įtampa trąšų rinkoje. Persijos įlankos valstybės – Iranas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija ir JAE – yra itin svarbios trąšų rinkos dalyvės. Šio regiono karbamido eksportas siekia daugiau nei trečdalį pasaulinės jūrinės prekybos. Taigi, besitęsianti Hormuzo blokada neleidžia išvežti reikšmingos dalies pasaulio azoto trąšų pasiūlos.
Pačios šio tipo trąšos gaminamos naudojant gamtines dujas, todėl dujų kainų šuoliai tiesiogiai didina jų gamybos savikainą. Pašokusios ir fosforo trąšų kainos. Kai trąšos brangsta, ūkininkai arba moka daugiau už tą patį kiekį, arba mažina jų naudojimą – abiem atvejais galutinis rezultatas dažnai būna aukštesnė žemės ūkio produkcijos savikaina arba kuklesnis derlius.
Papildomą spaudimą gali sukurti biodegalų paklausa. Brangstant naftai, daugiau žemės ūkio žaliavų gali būti nukreipiama į degalų gamybą, o ne maisto rinką. Tai mažina maisto žaliavų pasiūlą ir gali prisidėti prie jo infliacijos.
Lietuvos vidutinės maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos jau aukštesnės už ES vidurkį, santykinai maistui skiriame ir daugiau išlaidų nei išsivysčiusios ES valstybės. Eurostat duomenimis, 2025 m. maisto ir nealkoholinių gėrimų prekių krepšelis Lietuvoje ES vidurkį viršijo 3 proc. Latvijoje ir Estijoje maistas kainavo dar brangiau ir ES vidurkį viršijo atitinkamai 7,5 proc. ir 9,8 proc. Tiesa, Latvija nuo šių metų vidurio įvedė PVM lengvatą tam tikriems maisto produktams. Jei metų bėgyje šios lengvatos poveikis nepasiklys pakeliui link galutinio vartotojo, tai turėtų pagerinti minėtą statistiką. Tuo tarpu Lenkijoje maistas ir nealkoholiniai gėrimai vis dar 10,5 proc. pigesni nei vidutiniškai ES.
Lietuva pasižymi atsparumu dėl išvystyto žemės ūkio, augalininkystės masto, svarbios javų eksportuotojos vaidmens ir integracijos į ES rinkas. Visgi globalių svyravimų ir sąnaudų šokų išvengti neįmanoma. Jei energetikos kainos išliks aukštos, jų poveikis per degalų, trąšų, logistikos ir žaliavų kanalus palaipsniui gali pasiekti ir parduotuvių lentynas. O Lietuvoje, kur maistui tenka santykinai didelė namų ūkių išlaidų dalis, poveikis vartotojams būtų ypač apčiuopiamas.
