Jeigu reikėtų apibendrinti šiuos metus, kaip jūs vertinate NT rinkas?
Rinka yra gerokai atsigavusi. Kaip sakėte, jeigu ten kelis metus buvo iššūkiai dėl aukštų palūkanų, pasiūlos trūkumo, neapibrėžtumo bendroje ekonominėje situacijoje, geopolitinės situacijos įtampos, tai rinka tikrai pražydo. Būsto paklausa yra tikrai auganti. Demografija tai irgi lemia: mūsų didmiesčiai nelabai greit auga, bet vis tiek auga. Reiškia, naujo kokybiško būsto paklausa yra tikrai nemaža. Ir visa tai lemia, kad iš NT rinkos tikimasi daugiau statybų, projektų ir kokybės.
To, aišku, tikisi ir reguliuotojai, kurie turi įtakos mūsų atrankai. Kalbant apie kitus segmentus, kaip biurai, tikrai matome truputį lėtesnius metus. Didieji biurai atsidaro su mažesniu užimtumu. Tai tikriausiai lemia užsienio kapitalo kompanijų neatėjimas į Lietuvą, tokie pokyčiai, kaip darbas iš namų arba trumpesnės darbo savaitės. Manome, kad tai vis tiek susireguliuos per ateinančius kelis metus, nusistovės ir kokybiški biurų projektai, kurie turi savo klientus. Matome kaip klesti gamyba, logistikos, prekybos segmentai. Manau metai buvo geri ir į perspektyvą žiūrime optimistiškai.
Norėčiau paliesti dar vieną temą: Lietuvoje daug kalbama apie būsto politiką. Jūsų nuomone, ar įmanoma ją turėti aiškią, nuoseklią ir ko dabar labiausiai trūksta, kad mes ją tokią matytumėme?
Kaip tik šiuo metu ji yra kuriama. Aplinkos ministerija yra inicijavusi būsto politikos tyrimą ir pačios programos parengimą. Kaip tik vakar turėjome darbo grupės susitikimą, kadangi mūsų organizacija įtraukta į šios programos rengimą. Kol kas yra tyrimų, analizės, pastabų rinkimo laikotarpis ir, matyt, jau kitų metų pradžioje pamatysime pirmąsias gaires. Tai faktas, kad pačios politikos reikia. Turime žinoti, kas investuoja: mes, valstybė ar privatus verslas; kokios priemonės, programos tam gali būti naudojamos.
Pagaliau turime susitarti, ar norime turėti plačią nuomos rinką. Į ją įeina municipalinis, savivaldybės, būstas, kaip viena iš priemonių valdyti ir truputį amortizuoti kainų šokus tam tikrų specialybių žmonėms, kurie negali įsigyti arba išsinuomoti turto, bet jo jiems gyvybiškai reikia. Matome individualius savivaldybių sprendimus: jei atsikelia gyventi kažkoks specialistas, jam primokama arba suteikiamas būstas. Būstas yra labai svarbi dedamoji kuriant ir išlaikant žmones, specialistus Lietuvos miestuose.
Kokias matote didžiausias grėsmes, kalbant apie ateinančius metus?
Didžiausia grėsmė, matyt, mūsų geopolitika. Daug iš vidaus vartojimo ir augimo vyksta. Jeigu vidaus rinka neišlaikys, investicijos viduje nebus daromos, tai ir mūsų ekonomika gerokai sulėtės. Aplamai aplinkinės rinkos yra lėtesnės, pavyzdžiui, Vokietija, kur mes eksportuodavome daug produkcijos. Kitos rinkos nedemonstruoja didelio augimo. Kiek mes čia būsime viduje stiprūs, tiek bus ir tos mūsų ekonominės galios.
Geopolitika yra išorinė grėsmė ir mes tam neturime daug įtakos, bet galime bandyti pasiruošti ir prisitaikyti. Kiti turbūt iššūkiai yra mūsų biurokratija. Viešojo privataus sektoriaus nesutarimai, papildomos procedūros, procesai. Tai yra perteklinių reikalavimų atsisakymas, biurokratinių trikdžių mažinimas. Tokios, turbūt, grėsmės, kurias mes turime ir galime gana nesunkiai suvaldyti.
Šiek tiek užsiminėte apie komercinį turtą. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie galimus naujus ir didesnius mokesčius būtent komerciniam NT. Kokį realų poveikį tai turėtų verslui?
Neišvengiamai tą poveikį turės, tarifai NT mokesčio kitiems metam savivaldybėse jau yra patvirtinti, atnaujintos turto vertės jau yra paskelbtos. Verslai ir žmonės jau žino, kiek jiems reikės mokėt NT mokesčio, tai gali įsivertinti, įsidėti į savo kitų ir dar kitų metų planus.
Mokesčiai neišvengiamai didės vien dėl to, kad didėja turto vertės. Bet net ir sumažinti tarifai nekompensuoja vertės padidėjimo. Taip pat nuo kitų metų mes mokėsime plius 0,2 proc. gynybai. Dėl to niekas nesiginčija, to reikia, bet tiesiog tai reikia paskaičiuoti.
Būsto įperkamumas yra dar viena aktuali tema. Gal čia turite kokių nors gerų žinių? Stabilizuojasi situacija ar kaip tik priešingai – situacija blogėja, ypač kalbant apie didžiuosius miestus?
Jeigu kalbame apie didmiesčius, tai įperkamumas skaičiuojamas, kiek kvadratinių metrų turto gali įsigyti už vidutinį atlyginimą. Jeigu kainos neaplenkia atlyginimų augimo, mūsų įperkamumas išlieka gana stabilus. Šiemet, turbūt, dar tie metai buvo, kada atlyginimai augo daugiau negu kainos.
Kitiems metams prognozė turbūt versis į kitą pusę, nes turto sukūrimo kaštai gerokai augs. Natūralu, kad persikels kažkuria dalimi į turto kainas, o atlyginimo augimas prognozuojamas nuosaikesnis. Didmiesčiuose perkamumas arba, geriausiu atveju, nesikeis, arba jis gali truputį suprastėti. Žmonės, tiesiog, galės mažiau kvadratinių metrų įsigyti.
Dar trumpai noriu paliesti vieną temą – gynybos ir saugumo. Matome, kad plečiasi įvairūs projektai Lietuvoje, kuriasi kariniai miesteliai, infrastruktūros, logistika. Ar tai turės įtakos regionų NT rinkai?
Neišvengiamai turės, nes, pirmiausia, tai NT, kuris aptarnaus tą visą mūsų poligonų infrastruktūrą. Turbūt kelia daug iššūkių tai, kad gali brangti žaliavos. Jų daugiau bus alokuojama, būtent gynybos pramonės objektams. Toli matantys, patyrę plėtotojai jau šiemet susiplanavę kitų, dar kitų metų darbus, užsifiksavę kainas, užsirezervavę medžiagas, kad nebūtų įtampos, kai visi poligonų statytojai pradės ieškoti žaliavų, darbuotojų ir mechanizmų.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite rasti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
