Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau. Ekonomistai gi algų įšaldyme mato riziką – darbuotojai gali migruoti į kitus sektorius, o algų kėlimą sustabdžiusiems verslams tuomet jau bus sunku dar ir dėl darbuotojų trūkumo.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Verslai, kurie dabar išgyvena laikus, ne tokius saldžius kaip ledai, skelbia kitąmet įšaldysiantys algas.
„Neturim iš ko, jei pažiūrėti maitinimo sektorių – jau pradeda eit į minusą“, – sakė „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis.
Algų nekels ir vienas iš stambiausių šalies restoranų tinklų. Jo direktorius Gediminas Balnis sako, kad per pastaruosius metus atlyginimai ir taip augo nepamatuotai daug.
Lietuva jau 4 metai pirmaujanti šalis pagal algų kėlimą. Arba kažkas ES negerai, ar pas mus. Negali lyderiaut vienas toksai skaičius. Pas mus didžiausios sąnaudos yra darbo užmokestis“, – teigė G. Balnis.
„Mūsų ekonomikai tai anomalinis dalykas, nes Lietuvoje nuo COVID–19 pradžios atlyginimai vidutiniškai kilo po 10–11 proc. Lygiai taip pat ir verslo įmonėse“, – įžvalgomis dalijosi „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Atlyginimų augimas
Atlyginimai per pastaruosius metus augo kasmet vidutiniškai 10 procentų – nuo 9 iki 14 procentų. O dauguma pakalbintų vilniečių sako, kad algos ir taip atsilieka nuo kylančių kainų, ir žmonėms sunku sudurti galą su galu.
„Pagal viską neužteks. Papiginto pieno su duona. – Nupirks tik? – Taip. – Šampano ir austrių ne? – Šampaną, austres pirks kas kitas, kam pakilo 50 proc. atlyginimas“ – teigė pakalbintas vyras.
„Taigi nepajauti, kai kainos auga, dvigubai greičiau nei algos. Ir taip vos pragyveni, nuo algos iki algos, skaičiuoji kiekvieną centą“, – manė pašnekovė.
„Nežinau, man atrodo visiem turėtų kelti tuos atlyginimus. Viskas brangsta, tai ir padavėjai nori gyvent geriau, ne vien tik mes“, – manė moteris.
Vis tik kai kurie ir verslus supranta.
„Dabar jau, manau, visi dirba sąžiningai, moka mokesčius. Viena – mokesčiai, kita – algos keliamos, o jos keliamos iš ko. Reikėtų truputį pastovėti, palaukti, pasižiūrėti, kad išsilinguotų“, – tikino moteris.
„Sveikuose darbo kolektyvuose turi būti dalykiškas, konstruktyvus dialogas. Manau, darbuotojai supranta ir darbdavį, kad šiuo metu nėra iš ko. Vadovas, savininkas irgi darbo kolektyvo narys, tai jei sveikas kolektyvas, kompromisą randa“, – komentavo situaciją Profsąjungų konfederacijos pirmininkės pavaduotojas Audrius Gelžinis.
Rizika įmonėms prarasti darbuotojus
Anot Balnio, valdžia verslams nebepadeda, tad patiems sunkmetį išgyventi darosi itin sunku. Mat nuo kitų metų didėja minimalus atlyginimas.
„Minimali alga didins vidutinę algą, nes tas, kas gauna minimalią algą – tas, kas šalia minimalios – turi būt laipteliai. Kitose šalyse tas NPD (neapmokestinamų pajamų dydis, aut. past.) didinamas 3 kartus dažniau nei minimalus atlyginimas, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. O pas mus ne tik minimaliai didina minimalią algą, ko pasekoje auga ir vidutinė, o dar ir ima iš verslo“, – kalbėjo „Amber Food“ direktorius.
„Trišalėj taryboj ir šiaip diskusijose su darbdaviais mes, profsąjungos, siūlom, kad minimali mėnesio alga būtų nustatoma ne bendrai visai Lietuvai, o pagal šakas. Nes dideli skirtumai yra profesine prasme – ar tu gamykloj dirbi, tas minimalus atlyginimas neturi būt vienodas“, – teigė A. Gelžinis.
Pasak ekonomisto Izgorodino, yra rizika, kad įmones, kurios algų nedidins, darbuotojai paprasčiausiai paliks.
„Nes dabar darbuotojų lojalumas įmonėms yra mažas, ar net minimalus. Darbuotojai ieškos kitų įmonių ir variantų, kur kels atlyginimus, ir pereis“, – pareiškė A. Izgorodinas.
Beje, algų nekels ir IT sektorius. Didesnius pinigus žada statyba ir pramonė. Prognozuojama, kad algos Lietuvoje kitąmet vidutiniškai augs 7 procentais.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
