REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siekiant atlaisvinti karantiną ir grįžti į normalų gyvenimą, turėtume galvoti apie pakankamai didelės infrastruktūros sukūrimą, kai būtų atsitiktinai testuojama visa Lietuvos visuomenė, ketvirtadienį Vyriausybėje teigė Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas.

Siekiant atlaisvinti karantiną ir grįžti į normalų gyvenimą, turėtume galvoti apie pakankamai didelės infrastruktūros sukūrimą, kai būtų atsitiktinai testuojama visa Lietuvos visuomenė, ketvirtadienį Vyriausybėje teigė Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas.

REKLAMA

Pandemijos metu intensyviai konsultuojantis Lietuvos sveikatos sistemos atstovus gydytojas pabrėžė, kad nors su pirmąja epidemijos banga Lietuva susitvarkė neblogai, reikia ruoštis naujiems iššūkiams. 

„Lyginant su kitomis Europos šalimis Lietuva atrodo neblogai, mirtingumas čia yra 20 kartų mažesnis nei kokioje Ispanijoje, Italijoje ir kitose viruso stipriai paveiktose šalyse. Vis dėlto su epidemijos bangos pabaiga turime daug iššūkių. Vienas jų – tai, kad didžioji lietuvių dalis vis dar nėra persirgę šia infekcija“, – kalbėjo jis spaudos konferencijos metu.

Laukia nauji iššūkiai

Jis pabrėžė, kad norint grįžti į normalų gyvenimą turime suprasti, kad su virusu gyvensime ilgą laiką. 

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvoje karantinas prasidėjo tik turint kelis atvejus ir tikrosios epidemijos nematėme ir epidemijos rizika išlieka aukšta, kaip ir visur. Nesinori nieko gąsdinti, bet norint grįžti į gyvenimą turime priimti sprendimus, kurie susideda iš analitikos, protingo testavimo ir efektyvaus atvejų išgaudymo“, – sakė T. Beinortas.

REKLAMA

Jis priminė, kad virusas yra labai klastingas, nes plinta tarp besimptomių asmenų ir yra lengvai pernešamas. 

„Vakcinos dar reikės palaukti bent 6–12 mėnesių, kol kas neturime efektyvaus gydymo ir vienintelis būdas kovoti yra nefarmakologinės intervencijos, t. y. užkardyti kelią viruso plitimui tarp pernešančių asmenų“, – sakė jis.

Jo teigimu, jei vakcina būtų sukurta per 6–12 mėnesius, tai bus rekordas: „Iki šiol trumpiausias vakcinos sukūrimo laikas buvo 5 metai – Ebolos viruso atveju.“

Būtina epidemiologinė kontrolė

„Jei mes švelniname karantiną, o tą ir turėtume daryti, jei ir norime grįžti į normalų gyvenimą kuo greičiau, atnaujinti sveikatos paslaugas kitiems pacientams, turime labai rimtai pradėti galvoti apie epidemiologinę kontrolę. 

REKLAMA
REKLAMA

Tai yra aktyvus visuomenės testavimas ir proaktyvus sekimas, kokia visuomenės dalis, ne tik kurie turi simptomus, bet ir besimptomių asmenų išaiškinimas“, – kalbėjo T. Beinortas.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra testuojama pakankamai daug besimptomių valstybės tarnautojų, bet tiriant šias grupes nežinoma tikroji situacijos, kuri yra Lietuvoje.

„Policijos pareigūnų, sveikatos apsaugos darbuotojų testavimas reikalingas siekiant užkardyti viruso plitimą tarp aukštos rizikos asmenų, pavyzdžiui, globos namuose.

Tačiau siekdami atpalaiduoti karantiną ir norėdami grįžti į normalų gyvenimą  turėtume galvoti apie  pakankamai didelės infrastruktūros sukūrimą, kai būtų atsitiktinai testuojama visa Lietuvos visuomenė, tam tikra dalis kiekvieną dieną, kad būtų vykdomi kontaktų išgaudymai“, – akcentavo gydytojas ir pridūrė, kad tai neturi pažeisti žmogaus laisvės teisių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų