Nuo balandžio 9-osios pakeitus vieną Kelių eismo taisyklių (KET) punktą gyvenimas vairuotojams palengvėjo - nuo šiol „metalinės“ avarijos atveju jiems nebereikės kreiptis į policiją.
Tačiau kartu su šiuo pakeitimu atsirado daug galimybių išvengti atsakomybės už vairavimą išgėrus ar neturint vairuotojo pažymėjimo, teigia „Vakarų ekspresas“.
Balandžio 9-ąją įsigaliojo KET skyriaus „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“ pakeitimai. Dabar įvykus paprastai avarijai, kuomet nesužalojami ar nežūsta žmonės, eismo įvykio dalyviai neprivalo kreiptis į policiją.
Tiesa, ir anksčiau jie galėjo, nusibraižę avarijos schemą, nekviesti policijos pareigūnų, tačiau po to vis tiek privalėjo jiems pranešti apie įvykį. Nuo šiol po „metalinės“ avarijos vairuotojams - jei abi pusės sutaria dėl įvykio aplinkybių - reikės su užpildyta eismo įvykio deklaracija kreiptis tiesiai į savo draudikus.
Tai reiškia, kad ir taip avarijoje finansiškai nukentėję žmonės nebebus baudžiami anksčiau galiojusiomis baudomis nuo 100 iki 200 litų.
Čia - geroji KET pakeitimo pusė. Tačiau yra kitas aspektas, apie kurį iki šiol niekas - nei KET pakeitę politikai, nei policija - neužsiminė. Tai - gerokai padidėjusi galimybė avarijų dalyviams, kurie buvo neblaivūs, apsvaigę ar važiavo neturėdami vairuotojo pažymėjimo, išvengti administracinės atsakomybės.
Landų yra
Policija rekomenduoja žmonėms įsitikinti, ar kitas vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir draudimo dokumentą. Tačiau juk niekas nesivežios alkotesterio ir nelieps į jį pūsti kitam avarijos dalyviui. Suprantama, girtumo netikrins ir draudimo kompanijos atstovai, tuo labiau kad į juos eismo įvykio dalyviai gali kreiptis per tris dienas.
Policijos pareigūnai pripažįsta, kad landų KET pažeidėjams yra.
„Asmenims nėra pareigos, nebent pilietinė, apie pastebėtą pažeidimą informuoti policiją. Kaip ir dabar - vieni, pastebėję vairuojantį neblaivų asmenį, skambina į policiją, kiti stengiasi to nematyti“, - „Autosalonui“ sakė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (EPT) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius.
„Taip, galimybė išsisukti neblaiviam vairuotojui yra. Bet šis KET pakeitimas yra žmonių pilietiškumo išbandymas. Tokia praktika yra visoje Europoje, ir ji pasitvirtino“, - sako Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis.
Anot jo, turi pasikeisti žmonių mąstymas, ir tada viskas atsistos į savo vėžes.
„Žmogus turi suvokti, kad pasekmės, jei jis nekreips dėmesio į tai, jog kitas avarijos dalyvis yra neblaivus, gali būti liūdnos. Jie susitars, išvažiuos iš įvykio vietos, o jau už 10 metrų tas neblaivus vairuotojas gali nebe sudaužyti kitą automobilį, o partrenkti vaiką.
Todėl reikia būti sąmoningiems ir, įvykus avarijai, iš pradžių įsitikinti, kad kitas vairuotojas nėra nei išgėręs, nei apsvaigęs, turi visus būtinus dokumentus. Jei yra bent menkiausias įtarimas, skambinkite policijai“, - pataria pareigūnas.
Suklestės reketas?
R. Šideikis neatmeta ir galimybės, kad avarijos kaltininkas - jei jis buvo neblaivus ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo - per tas tris minėtas dienas gali susirasti kitą žmogų, sutinkantį vietoje jo prisiimti kaltę.
„Galimybių tikrai yra visokių, ir modeliuoti situaciją galime įvairiai. Rizikų naujoji tvarka neatmeta“, - pripažįsta jis.
Viena iš tokių rizikų - savotiško reketo galimybė. Pavyzdžiui nukentėjusysis, akivaizdžiai matantis, kad avarijos kaltininkas yra neblaivus, gali pareikšti: „Duok pinigų, ir nekviesiu policijos.“ Matyt, nebus išvengta ir savanoriškų susitarimų: „Klausyk, esu girtas, neskambink policijai, atsilyginsiu...“
Tačiau R. Vosylius teigia, jog tai - nieko naujo.
„Reketuoti“ neblaivų vairuotoją ar abiem susitarti galimybė buvo galiojant ir ankstesnės redakcijos KET“, - teigė EPT vyr. specialistas.
Priklausys nuo draudikų
Anot „Vakarų ekspreso“, įstatymuose pareigos draudikui pranešti policijai apie tai, kad vairuotojas vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nėra. Tad panašu, kad ir tokį nusižengimą padaręs asmuo išvengs atsakomybės.
Pasak kalbintų policijos atstovų, čia turėtų pasireikšti jau nebe tiek pačių avarijos dalyvių, kiek draudikų pilietiškumas.
„Jei policija gaus pranešimą iš draudiko apie padarytą pažeidimą - vairavimą neturint pažymėjimo, turės į tai reaguoti ir įforminti pažeidimą“, - aiškino R. Vosylius.
Ar kviestis medikus?
Į avarijos vietą kviestis policiją būtina, kai nukentėjo daugiau nei dvi transporto priemonės, kai kuri nors iš apgadintų transporto priemonių yra palikta, o šalia nėra jos vairuotojo. Ir, svarbiausia, - kai buvo sužaloti arba žuvo žmonės.
R. Šideikis pataria atkreipti dėmesį į abiem transporto priemonėmis važiavusių žmonių būklę po avarijos.
„Pavyzdžiui, susitrenkė žmogus galvą, bet nei kraujo, nei žaizdų nėra. Aišku, jam pačiam spręsti, reikia medikų pagalbos ar ne, tačiau verta atminti, kad komplikacijos gali pasireikšti ne iškart po avarijos, o vėliau - gal sužalojimai buvo vidiniai. Tad gal reikėtų greitąją medicinos pagalbą iškviesti iš karto, tik įvykus avarijai. Tiesa, tokiu atveju būtina apie įvykį informuoti ir policiją“, - teigia viršininko pavaduotojas.
Tomas Gukauskas
