Prieš penkerius metus, kai „Biržų ranga“ jau vykdė kitą projektą, vadovų kabinete pasirodė FNTT pareigūnai. Paėmę dokumentus pasišalino, o po kelių dienų kabinetuose atliko kratas.
Generalinė prokuratūra bendrovės generaliniam direktoriui Vytautui Stasiui Čiuplinskui, darbų vadovui Jonui Morkvėnui ir buhalterei Inai Černiuvienei pateikė kaltinimus sukčiavimu, dokumentų klastojimu, aplaidžiu apskaitos tvarkymu.
Po kratų ir apklausų pareigūnai areštavo V. S. Čiuplinsko turtą. Įtariamieji džiaugėsi, kad atliekant tyrimą nebuvo nušalinti nuo pareigų.
Kaltinamųjų gynėjai įsitikinę, kad FNTT pareigūnai neįrodo jų kaltės, o verčia juos tikinti teismą esą jie nekalti: „FNTT atlieka ne tyrimus, o skenuoja fizinius asmenis ieškodami prie ko prikibti“, – tokius priekaištus žeria gynėjai.
Nemalonumai laimėjus konkursą
FNTT ir Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo, kai gavo tarnybinį pranešimą, jog UAB „Biržų ranga“ įvykdė Tatulos projektą, kurį laimėjo savivaldybei paskelbus konkursą.
Pasak V. S. Čiuplinsko, konkursas paskelbtas savivaldybei gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tatulos projektui skirtas milijonas litų.
„Konkurse dalyvavo tik keli rangovai. Mes pasiūlėme geriausias kainas, o projekte jau buvo nurodyta, kokias medžiagas ir kiek reikia naudoti vykdant renovacijos darbus. Kadangi turėjome galimybę įsigyti geresnės technikos, darbus vykdėme greičiau ir pigiau. Nesuprantama, kodėl mums pateikti tokie kaltinimai, nors medžiagas naudojome tinkamas“, – sakė V. S. Čiuplinksas.
Kadangi konkursas buvo vykdomas dar prieš priimant naujus statybos standartus, pasak V. S. Čiuplinsko, kai kurios medžiagos buvo kitaip markiruojamos.
Tai, matyt, ir suklaidino tuos, kurie rašė FNTT tarnybinį rašymą įtardami, kad neteisingai nurašytos medžiagos ir darbuotojams mokami didesni atlyginimai.
Darbų vadovas J. Morkvėnas aiškino, kad lėšos darbo užmokesčiui skirstomos sezonais, mat žiemą neįmanoma atlikti tam tikrų darbų, todėl skelbiama prastova: „Darbuotojams vis tiek reikėjo mokėti, juk jie dirbo visu etatu.“
Po kaltinimų trys bendrovės darbuotojai gyveno mintimis apie kalėjimą, mat grėsė iki aštuonerių metų nelaisvės.
Užkliuvo medžiagos ir mechanizmai
Ir ne veltui, mat FNTT nustatė, kad atliekant Tatulos hidrosistemos renovacijos darbus prie Tatulos upelio bendrovės generalinis direktorius su statybos vadovu ir vyriausiąja buhaltere suklastojo išlaidas patvirtinančius dokumentus: statybos darbų žurnalus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras.
Anot FNTT tyrėjų, bendrovė neva klastojo ne tik darbo užmokesčio, bet ir statybinių mechanizmų naudojimo ar medžiagų įsigijimo, jų nurašymo dokumentus.
Kreipėsi į Prezidentę
Po FNTT panašaus pobūdžio išpuolių ir kitų rangovų atžvilgiu Rangovų asociacija kreipėsi į šalies vadovę, ministrą pirmininką, generalinį prokurorą ir Vidaus reikalų ministrą ir tikino, kad rangovai vykdė laimėtus konkursinius projektus griežtai laikydamiesi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Kreipimesi rangovų asociacija prašė apsaugoti „Biržų rangos“ darbuotojus nuo FNTT išgalvotų kaltinimų.
Buvo teigiama, kad atlikus asociacijos narių ūkinės finansinės veiklos auditą paaiškėjo, jog bendrovės „Biržų ranga“ veiksmai buvo teisėti, o baudžiamojo persekiojimo institucijos atsisako tai analizuoti ir pripažinti.
„Manau, tik dėl Prezidentės autoriteto byloje prasidėjo procesinių įstatymų reglamentuojamas tyrimas. Biržų apylinkės teismas man prašant skyrė kompleksinę ekspertizę, auditą, kurių išvadų pagrindu Rokiškio prokuroras grindė savo prašymus dėl išteisinimo", – sakė bendrovės advokatas Kęstutis Stungys.
Darbai ir medžiagos panaudotos teisingai
Pasak advokato, Generalinė prokuratūra mėgino apkaltinti bendrovę, direktorių V. S. Čiuplinską, kuris neva nurodė darbų vadovui J. Morkvėnui nurašyti panaudotas medžiagas.
Tačiau ŽŪU Melioracijos katedros ir TEC ekspertai nurodė, kad medžiagos nurašytos pagrįstai ir šie veiksmai pilnai nurodyti buhalterinėse apskaitose.
Be to, ekspertai įvertino, kad bendrovė įgijo naujos technikos, kuri padėjo darbus atlikti daug greičiau ir pigiau. O tai lėmė rangovo ekonomiją.
Pavyzdžiui, vietoj trijų rusiškų ekskavatorių panaudotas šiuolaikiškas, kuris dirbo našiau ir sunaudojo mažiau kuro.
Politikų žaidimas?
Kalbama, kad ši byla pradėta politikų iniciatyva. Pusę lūpų kalbama, kad iš Biržų kilęs tuometinis FNTT vadovas Romualdas Boreika inicijavo tyrimą po to, kai per Seimo rinkimus apygardoje savo kandidatūras iškėlę politikai negavo savivaldybės paramos. Beje, R. Boreika neseniai pateko į teisėsaugininkų akiratį įtarus, kad neteisėtai praturtėjo iš Ūkio banko veiklos. Tada sužinota apie ES lėšas, kurios buvo skirtos Tatulos upelio aplinkos tvarkymui ir pasitelkta tik išvada, kad darbų išlaidos viršiją sąnaudas. Paviršutiniška išvada trims kaltinamiesiems kainavo nervus ir sveikatą. Be to, areštavus turtą, proceso dalyviai buvo suvaržyti. Po teismo posėdžio, kuriame prokuroras nustebino kaltinamuosius, advokatus ir teismą, V.S. Čiuplinskas ir jo pavaldiniai neslėpė ašarų. „Pažiūrėkite, jie verkia. Šią bylą reikėjo nutraukti vos pradėjus tyrimą. To ir prašėme matydami civilinių santykių kriminalizavimą, nepagrįstus kaltinimus", – baigiamojoje kalboje sakė K. Stungys. Beje, advokatas pasiūlė visiškai išteisinti kaltinamuosius ir atmesti civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik pusę milijono litų, panaikinti kitus laisvės ir turto apribojimus teisiamiesiems.
To paties prašė ir kitas advokatas Ramūnas Vilimavičius. Baigiamojoje kalboje jis akcentavo, kad FNTT atliko ne tyrimą, o aiškinosi civilinius teisinius santykius.
FNTT perdavus bylą Biržų miesto apylinkės teismui, šis atsisakė nagrinėti tikindamas, kad bendrovė atliko teismo remontą. Todėl byla buvo perduota nagrinėti Rokiškio miesto apylinkės teismui.
Padėtas taškas
Šiame teisme penkerius metus trukusį tyrimą ir bylos nagrinėjimą nutraukė Rokiškio miesto apylinkės prokuroras Renaldas Žalys, kuris paprašė Rokiškio apylinkės teismą nutraukti bylą bei priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, o suėjus senačiai – dėl dokumentų klastojimo. Tokiam prokuroro prašymui pritarė „Biržų rangos" advokatas K. Stungys, kuris tyrimo metu paprašė teismo atlikti darbų ir medžiagų auditą vietoje bei skirti kompleksinę buhalterinę, finansinę ekspertizę, kurios atsakymais remiantis R. Žalys priėmė išteisinamąjį sprendimą.
Būtent šio gynėjo dėka buvo kreiptasi į Žemės ūkio universiteto (ŽŪU) Melioracijos katedros specialistus, kurie atliko sunaudotų medžiagų auditą. Teismo ekspertizės centro (TEC) specialistai įvertino apskaitos teisingumo. Ekspertinio tyrimo rezultatai radikaliai skiriasi nuo FNTT specialistų išvadų.
„FNTT specialistų atliktas tyrimas yra neišsamus, neteisėtai ir nepagrįstai kaltinantis teisiamuosius" , – portalui balsas.lt sakė K. Stungys pasibaigus teismo posėdžiui.
R. Žalys teigė, kad bylą nutraukti paprašė remdamasis TEC ir ŽŪU išvadomis: „TEC ekspertai ir Melioracijos katedros darbuotojai įrodė, kad „Biržų rangos“ veiksmai ir atlikti darbai buvo vykdomi griežtai laikantis konkurse laimėto projekto reikalavimų, o buhalterijoje dokumentų niekas neklastojo, faktines išlaidas viršijanti suma gauta teisėtai, nes tai yra rangovo ekonomija.
Teismas verdiktą byloje skelbs gegužės mėnesį.
