Marijampolės apylinkės teismas Andrių L. pripažino kaltu už tai, kad šis vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Nustatyta, kad jis automobilių pardavimo aikštelėje vairavo automobilį „Opel Zafira“. Atvykę Kelių policijos skyriaus pareigūnai pareikalavo pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu.
Pareigūnams kilo įtarimų, nes nuo Andriaus L. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, vyras svirduliavo. Marijampolietis tada atsisakė pasitikrinti girtumą.
Kaltu pripažintam vyrui teismas paskyrė 3 tūkst. eurų baudą, ją įpareigojant sumokėti per 24 mėnesius. Taip pat iš vyro 2,5 metų atimta vairavimo teisė. Teismas dar iš Andriaus L. nusprendė išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią sumą – 1 780 eurų.
Teigė, kad gėrė kavą
Nuteistasis Andrius L. ir jo gynėjas advokatas Renas Bradūnas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir vyrą išteisinti dėl nusikalstamos veikos, kurios jis esą nepadarė.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Andrius L. viso proceso metu kategoriškai neigė vartojęs alkoholį tuo metu, kai vairavo automobilį, norėdamas jį parodyti pirkėjui.
Vairuodamas automobilį jis esą gėrė kavą, kurios puodelis yra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokole. Nuteistasis taip pat teigė nesukėlęs jokios grėsmės liudytojui dėl savo tariamai pavojingo vairavimo, nes važiavo pakankamu atstumu nuo tuo metu buvusių aikštelėje žmonių, o automobilio variklio sūkius buvo padidinęs su tuo tikslu, jog galimas pirkėjas galėtų įsitikinti jo technine būkle.
Andriui L. taip pat nebuvo žinoma, jog buvo iškviesti policijos pareigūnai, dėl kažkokių jam nesuprantamų priežasčių, kurių atvykimo jis turėtų laukti bei nevartoti alkoholio.
Anot nuteistojo, teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojo parodymais, kur jis nurodė, jog susitikus su Andriumi L. bei kitu kartu su juo buvusiu asmeniu, jis alų, kurį buvo atsinešęs į turgų, pasidėjo Andriaus L. automobilyje, o po to vartojo kartu su jam nepažįstamu žmogumi.
Viso buvo išgerta keletas skardinių alaus. Liudytojas pasakojo, kad važiuojant Andriaus L. automobiliu bei tikrinant jo techninę būklę, šis gėrė kavą iš turėtų puodelio. Alų Andrius L. gėrė jau sustabdžius automobilį, tačiau tuoj po to atėjo kažkoks vyriškis bei šaukdamas ir filmuodamas apkaltino šį vairuojant neblaiviam bei kėsinantis jį pervažiuoti.
Ekspertai įvardijo, kad vairuodamas automobilį Andrius L. rankose laikė cilindro formos, geltono atspalvio su tamsios spalvos apipavidalinimu, daiktą. Esą ten galėjo būti alaus skardinė.
Tačiau, anot nuteistojo, jeigu kavos puodelį bei alaus skardinę lyginant tarpusavyje, galima rasti tam tikrų panašumų, o būtent tai, kad jie abu yra pailgos formos, žiūrint iš šono, tik alaus skardinės forma yra tolygi, o kavos puodelis yra siaurėjantis į apatinę jo dalį.
Taigi vertinant tą faktą, jog ekspertas nepastebėjo objekto viršuje esančio susiaurėjimo, reiškia, kad arba jo ten nebuvo, arba eksperto panaudotos techninės priemonės nedavė laukiamo rezultato ir priartinus vaizdą bei jį maksimaliai pagerinus, nebuvo įmanoma pastebėti objekto viršuje esančio susiaurėjimo.
Anot apelianto, vaizdo įrašuose matosi pakelta jo ranka, joje laikomas kažkoks objektas, tačiau įvardinti jo spalvinių savybių, juo labiau – ornamentų ar kitų identifikuojančių požymių neįmanoma.
Todėl kyla paprastas klausimas – kokiomis dar priemonėmis naudojosi ekspertas tam, kad iškelti tokią, kad ir mažo tikėtinumo prielaidą, jog nuteistojo rankoje laikomas daiktas panašus į alaus skardinę ir kodėl tai nėra nurodyta Ekspertizės akte.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė, jog jeigu ir kaltinamasis vairavo blaivus ir tikrai nebuvo vartojęs alkoholio, jis turėjo sulaukti policijos pareigūnų pagal liudytojo pranešimą.
Asmuo žinojo, kad liudytojas iškvietė policijos pareigūnus dėl galimo vairavimo neblaiviam ir (ar) galimo chuliganiško vairavimo, todėl privalėjo sulaukti policijos pareigūnų iš išsiaiškinti iškvietimo priežastis ir aplinkybes, tačiau sąmoningai, tyčia, pasišalino nuo mašinos, ir tuo metu, kaip teigia kaltinamasis, su liudytoju vartojo alkoholį, taip siekdamas išvengti atsakomybės už galimą vairavimą esant neblaiviam.
Andriaus L. nuomone, šioje vietoje kyla pagrįstas klausimas, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas konstatavo, jog jis žinojo, kad liudytojas iškvietė policijos pareigūnus dėl galimo vairavimo neblaiviam ir (ar) galimo chuliganiško vairavimo.
Anot to liudytojo, jis BPC telefonu paskambino po to, kai bandė telefonu nufilmuoti Andrių L. eidamas link jo sustojusio automobilio, tačiau automobilis nuvažiavo. Nuteistasis pridūrė, kad liudytojo teiginius jis suprato, kaip neadekvataus žmogaus, apkaltinusio jį nebūtais dalykais.
Nepaisant visų šių pastangų, Kauno apygardos teismui abejonių dėl Andriaus L. kaltės nekilo. Todėl nuteistojo skundas buvo atmestas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną.
