Kauno miesto meras pirmadienį vykusiame susitikime su miesto pramonininkais pasiūlė bendromis jėgomis "nupūsti dulkes" nuo strateginių dvimiesčio projektų. Mat tarp jų, anot miesto savivaldybės vadovo, yra nemažai Kauno plėtrai ir investicijoms reikšmingų idėjų.
Diskusija su meru Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija pradėjo susitikimų ciklą su Kauno miesto vadovais, kas abiem pusėms labai aktualu artėjant savivaldybių tarybų rinkimams.
"Kauniečiai sukuria apie 20 procentų šalies pramonės produkcijos. Asociacijos įmonėse dirba apie 16 tūkstančių darbuotojų. Jie yra ne tik rinkėjai, bet ir vieni didžiausių mokesčių mokėtojų. Nuo to, kaip sekasi mūsų įmonėms, nuo to, kiek uždirba kiekvienas iš darbuotojų, priklauso, kiek mokesčių pateks į miesto biudžetą. Tai - didžiulė jėga", - sakė asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius.
Anot Kauno mero A. Kupčinsko, artėjantys savivaldybių rinkimai didina įtampą miesto Taryboje, priimti sprendimus darosi vis sudėtingiau. "Kai kurie politikai ne tik nebenori prisiimti atsakomybės, bet ir trukdo tiems, kurie tos atsakomybės nesibaimina", - aiškino A. Kupčinskas susitikime su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos nariais.
Miesto biudžetas šiemet sudaro apie 703 mln. litų. Palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo apie 110 milijonų. Gyventojų pajamų mokesčio surenkama vos 1 proc. mažiau nei numatyta biudžete, pernai šis atsilikimas siekė ir 15-19 proc. "Pernai būdavo dienų, kai per dieną į biudžetą įkrisdavo trys, penki ar dešimt tūkstančių litų. Dabar būna dienų, kai gauname ir po 100 tūkstančių", - su santūriu optimizmu kalbėjo meras.
Neseniai Kaunas gavo 38,9 mln. litų dotaciją iš Finansų ministerijos. Apie 180 milijonų litų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Iš jų - apie 50 mln. Lt arenos Nemuno saloje statybai, apie 30 mln. Lt - gatvių remontui. Iš ES lėšų rengiamasi pradėti "Tautos namų" (kultūros centro) rūmų ir trijų poliklinikų pastatų renovaciją.
Susitikime skirta dėmesio ir Laisvės alėjai bei kitoms aktualioms miesto problemoms. Apšiurę alėjos statiniai, apskrities administracijos funkcijų perdavimas savivaldybei, menka piliečių iniciatyva, viešos ir privačios partnerystės būtinybė, valdininkų nekompetentingumas, konkrečių įmonių problemos, ypač rengiant detaliuosius planus, - tokios buvo pagrindinės pokalbio temos.
Pabrėžta, jog jau baigiamas Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninis projektas. Tačiau meras apgailestavo, kad teisės aktai neleidžia griežčiau drausminti apleistų, netvarkomų Laisvės alėjos pastatų savininkų. "Reikia dviejų ar trijų įspėjimų, kad galėtume jiems skirti 500 litų baudą, kurią jie dar apskundžia teismui. Ir tokią menką baudą galima skirti tik tuo atveju, jei pastatas kelia grėsmę praeiviams. Jeigu jos nėra, vien už tai, kad pastatas apšiuręs, neremontuojamas, ir šios baudos skirti negalime. Tokie teisės aktai. Mėginau inicijuoti įstatymo pataisas, tačiau Aplinkos ministerija tokios iniciatyvos nepalaikė", - aiškino A. Kupčinskas.
Asociacijos prezidiumo narys Zenonas Skibiniauskas pasiūlė miesto valdžios atstovams aktyviau telkti kauniečius, inicijuoti bendrą veiklą konkrečiam tikslui. "Pavyzdžiui, negi Gedimino gatvėje veikiančios firmos, kavinukės, įstaigos nesutiktų kartu susidėti pinigų ir sutvarkyti šaligatvius, o už tai joms būtų leista, sakykim, metus statyti automobilius toje gatvėje nemokamai? Dabar nėra operatoriaus, šeimininko, kuris tai inicijuotų", - teigė verslininkas.
Kauno meras priminė neseniai su panašia idėja aplankęs ties "Trimis berželiais" Taikos prospekte įsikūrusias parduotuvėles ir įstaigas. Siūlė bendromis pastangomis sutvarkyti visiems reikalingą automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau niekas nepanoro to daryti.
"Viešosios ir privačios partnerystės projektai Lietuvoje kol kas neveikia. Investicijų ir kituose įstatymuose tokia galimybė atsirado, Vyriausybės nutarime patvirtintos šešios veiklos sritys, tačiau, kiek žinau, Finansų ministerija nepatvirtina finansinio modelio", - dėstė Kauno meras.
Šios partnerystės esmė - investicijų pritraukimas viešųjų paslaugų plėtrai ir jų vykdymo perdavimas privačiam verslui. Pagal Vyriausybės programą, 2010-2011 m. į šalies ekonomiką per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programas ketinama pritraukti apie 7,4 milijardo litų.
Atsakydamas į įmonių vadovus klausimus apie tai, kaip perduodamos likviduojamų apskričių funkcijos, A. Kupčinskas pabrėžė, kad perimdama funkcijas priimti į tarnybą apskričių administracijų darbuotojų savivaldybė neketina. Ar savivaldybės galės disponuoti žeme - kol kas nežinia.
Greta Kauno miesto savivaldybės rūmų esantis dabartinis apskrities viršininko administracijos pastatas, neoficialiomis žiniomis, pažadėtas perduoti Kauno Vytauto Didžiojo universitetui. Savivaldybė tuo tarpu paskelbė konkursą, po kurio žada iš verslininkų nuomotis savo veiklai specialiai valdininkams pritaikytą biurų pastatą.
