Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
vertas demesio . Tikrai viskas teisingai issireiksta . Musu valstybe teisesaugos,- mano nuomone neturi. Mes ir dabar matome kas dedasi su pedofilijos byla. Aciu autoriui! Bet kodel nuvyle musu generalinis prokuroras Valys. Kodel jis nemato kas vyksta aplink mus ,musu valstybeje ?Ar ne laikas generalini Jums prabilti ? Zmones nori tiesos!
Pagarba autoriui .
Valdai.Tai pilietiško žmogaus žodis.Malonu su tokiais stoti greta dabar ir jei prireiks - barikadose.
Malonu,kad ir V.Vižinis randasi žmonių ir teisybės pusėje.
Paskutiniai įvairių Kauno institucijų ir Kėdainių teismo posėdžiai, susiję su "D,Kedžio istorija", vyksta už uždarų durų. Manau, kad labiausiai buvo stengiamasi, kad teisėja Neringa Venckienė juose negalėtų dalyvauti. Teisėjos bylų darbo grafikas nėra slaptas, tad labai patogu tokius renginius atlikti būtent jos darbo metu. Jei Kauno policijos komisariate L.Stankūnaitė su sargybiniais buvo atgabenta, tai svarstant Kėdainių teisme globėjos protestus nebuvo kviečiamos abi pusės. Tai visai suprantama. Dalyvaujant teisėjai N.Venckienei ši žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis. Tačiau šį kartą Kėdainių apylinkės teisėjai, kaip sakoma, prašovė pro šikšnelę. N.Venckienė suskubo gauti pranešimą paštu apie to posėdžio laiką ir suskubo išsiųsti faksą likus tik pusei valandos prieš nutarties paskelbimą. Kol nutartis nepaskelbta, ji negalioja.
Jei kai kas mano, kad pareikalauti nušalinti visą, bet kurio apylinkės teismo sąstatą ir tikėtis sėkmės galima be pagrįstų įrodymų, tai labai klysta. Jei rimtų motyvų N.Venckienė nebūtų pateikusi, tai toks jos reikalavimas būtų iš karto atmestas to paties Kėdainių teismo. V.Kondratjevas nors ir gali pasikliauti savo komandos paklusnumu, tačiau ir jis nepanoro prisiimti vienas didžiausią atsakomybę ir sumąstė pasidalinti ja su Panevėžio apygardos teismu. Kiek teko skaityti, tai būtų jau ne primas kartas, kai toks "bendradarbiavimas" tarp šių teismų suveikia. Pamename dar "Jangilos" 270 mln bylą, kurioje buvo iki ausų įklimpęs toks Kėdainių "kniazius" V.Usapskich. Taip buvo ir su A.Ūso byla, jos net neatverčiant. Yra ir kita tikimybė.
Gali būti, kad toks permetimas Panevėžio teismui yra vienintelis, gal net paskutinis šansas išlikti tokiems teisėjams, kaip V.Kondratjevas, nevykdančiam LR Konstitucijos , kitų įstatymų ir ES privalomų Lietuvai normų, išlikti kiek ilgėliau savo poste ar net neprarasti teisėjo mantijos.
Civilinę bylą, kaip ir antstolės S.Vaicekauskienės prašymą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nagrinėjo ta pati Kėdainių teisėja R. Šidlauskienė. Ji negalėjo būti teisėja savo pačios ankstesniam sprendimui. Dar Senovės Romos teisė tą puikiai žinojo.
Penktadinį viešumoje pasirodė rajono apylinkės teismo V. Kondratjevo vieši komentarai dėl priimtos teisėjos R. Šidlauskienės nutarties. Tokie komentarai yra nediskretiški ir to pačio teismo vadovui neleistini. N.Venckienė savo proteste atkreipė dėmesį į tai, kad protestas dėl antstolės vaiksmų paremtas, jos nuomone, neteisėtu Kėdainių teismo sprendimu. Vienas neteisėtas veiksmas negali būti pagrindu kitiems susijusiems veiksmams. Antstolė S,Vaicekauskienė, N.Venckienės nuomone, tokio įpareigojančio rašto neturėjo teisės priimti, nes jis aiškiai prasilenkia su įstatymų nuostatomis. Kol A,Ūso byla neišnagrinėta, manau, būtina buvo tenkinti laikinasias apsaugos priemonės mergaitei tam, kad būtų užtikrintos jos teisės ir interesai.
Jei kai kas mano, kad pareikalauti nušalinti visą, bet kurio apylinkės teismo sąstatą ir tikėtis sėkmės galima be pagrįstų įrodymų, tai labai klysta. Jei rimtų motyvų N.Venckienė nebūtų pateikusi, tai toks jos reikalavimas būtų iš karto atmestas to paties Kėdainių teismo. V.Kondratjevas nors ir gali pasikliauti savo komandos paklusnumu, tačiau ir jis nepanoro prisiimti vienas didžiausią atsakomybę ir sumąstė pasidalinti ja su Panevėžio apygardos teismu. Kiek teko skaityti, tai būtų jau ne primas kartas, kai toks "bendradarbiavimas" tarp šių teismų suveikia. Pamename dar "Jangilos" 270 mln bylą, kurioje buvo iki ausų įklimpęs toks Kėdainių "kniazius" V.Usapskich. Taip buvo ir su A.Ūso byla, jos net neatverčiant. Yra ir kita tikimybė.
Gali būti, kad toks permetimas Panevėžio teismui yra vienintelis, gal net paskutinis šansas išlikti tokiems teisėjams, kaip V.Kondratjevas, nevykdančiam LR Konstitucijos , kitų įstatymų ir ES privalomų Lietuvai normų, išlikti kiek ilgėliau savo poste ar net neprarasti teisėjo mantijos.
Civilinę bylą, kaip ir antstolės S.Vaicekauskienės prašymą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nagrinėjo ta pati Kėdainių teisėja R. Šidlauskienė. Ji negalėjo būti teisėja savo pačios ankstesniam sprendimui. Dar Senovės Romos teisė tą puikiai žinojo.
Penktadinį viešumoje pasirodė rajono apylinkės teismo V. Kondratjevo vieši komentarai dėl priimtos teisėjos R. Šidlauskienės nutarties. Tokie komentarai yra nediskretiški ir to pačio teismo vadovui neleistini. N.Venckienė savo proteste atkreipė dėmesį į tai, kad protestas dėl antstolės vaiksmų paremtas, jos nuomone, neteisėtu Kėdainių teismo sprendimu. Vienas neteisėtas veiksmas negali būti pagrindu kitiems susijusiems veiksmams. Antstolė S,Vaicekauskienė, N.Venckienės nuomone, tokio įpareigojančio rašto neturėjo teisės priimti, nes jis aiškiai prasilenkia su įstatymų nuostatomis. Kol A,Ūso byla neišnagrinėta, manau, būtina buvo tenkinti laikinasias apsaugos priemonės mergaitei tam, kad būtų užtikrintos jos teisės ir interesai.
Kadangi prosese galima buvo įžvelgti teisinius pažeidimus, tai globėja N.Venckienė nebegalėjo pasitikėti ne tik anksčiau susikompromitavusio B.Varsackio, bet ir kitų Kėdainių teisėjų, kurie taip pat yra pavaldūs V.Kondratjevui nešališkumu.
Teisėja N. Venckienė atkreipė dėmesį į tai, kad nenušalinus teisėjų, būtų pažeista teisė į teisingą teismą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje: " Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (CPK 66 str.)". Būtent tuo ir pasinaudogo mergaitės globėja šį sykį.
Prasmingi teisininko S.Stulpino pastebėjimai (KK).
Pacituosiu juos. COPY: "Ar nekelia jokių įtarimų, kad CPK 764 str. nuostatos, leidžiančios vaiką paimti prievarta, padarytos pagal Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą tik pereitais metais - 2011-06-21, kai civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau buvo rengiamasi nagrinėti Kėdainių teisme? Kas gali paneigti, kad "teisės korifėjai", numatydami tolimesnių įvykių seką, specialiai padarė įstatyminę pataisą CPK?
Manau, kad būtent todėl Nepriklausomybės akto signataras, europarlamentaras Vytautas Landsbergis yra pasipiktinęs tokia įstatymine nuostata ir viešai klausia, kas tokią nesąmonę išdrįso pasiūlyti įstatymo leidėjui. Manau, kad į šį klausimą galėtų atsakyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas.
Šios įstatyminės pataisos sumanytojai, organizuodami iš esmės naują CPK 764 str. redakciją, matyt, užmiršo, kad reikėjo panaikinti ir CPK 764 str. 6 punktą. Jame nurodyta,
kad:" Vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga". Vaiko Teisių Konvencijoje nurodyta, kad „draudžiama bet kokia prievarta, smurtas ar bet koks nežmoniškas elgesys prieš vaiką“.
Tai reiškia, kad teismo sprendimas vaiką paimti prievarta prieš vaiko valią, jam to nenorint, būtų akivaizdžiai neteisėtas.
Priimant ir vykdant tokį sprendimą turėtų suprasti visi teisėjai, vykdytojai-antstoliai policijos pareigūnai, kad jų bet kokie veiksmai, nukreipti prievartos panaudojimui prieš vaiką, prieš jo valią yra neteisėti ir jie patys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str.( piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi)."
P.s. Būtų sunkiai tikėtina, kad dabartinei Lietuvos politinei sistemai pakaktų teisinės ir politinės valios pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Pas mus primta atleisti susikompromitavusį pareigūną ir tada jau skelbiama, kad jis taip nubaustas. Manau, kad ne visais atvejais tik kokio "atleidimo pačiam prašant" su didele išeitine kompensacija turėtų pakakti. Esu įsitikinęs, kad šis atvejis būtent toks...
Teisėja N. Venckienė atkreipė dėmesį į tai, kad nenušalinus teisėjų, būtų pažeista teisė į teisingą teismą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje: " Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (CPK 66 str.)". Būtent tuo ir pasinaudogo mergaitės globėja šį sykį.
Prasmingi teisininko S.Stulpino pastebėjimai (KK).
Pacituosiu juos. COPY: "Ar nekelia jokių įtarimų, kad CPK 764 str. nuostatos, leidžiančios vaiką paimti prievarta, padarytos pagal Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą tik pereitais metais - 2011-06-21, kai civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jau buvo rengiamasi nagrinėti Kėdainių teisme? Kas gali paneigti, kad "teisės korifėjai", numatydami tolimesnių įvykių seką, specialiai padarė įstatyminę pataisą CPK?
Manau, kad būtent todėl Nepriklausomybės akto signataras, europarlamentaras Vytautas Landsbergis yra pasipiktinęs tokia įstatymine nuostata ir viešai klausia, kas tokią nesąmonę išdrįso pasiūlyti įstatymo leidėjui. Manau, kad į šį klausimą galėtų atsakyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovai Stasys Šedbaras ir Julius Sabatauskas.
Šios įstatyminės pataisos sumanytojai, organizuodami iš esmės naują CPK 764 str. redakciją, matyt, užmiršo, kad reikėjo panaikinti ir CPK 764 str. 6 punktą. Jame nurodyta,
kad:" Vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga". Vaiko Teisių Konvencijoje nurodyta, kad „draudžiama bet kokia prievarta, smurtas ar bet koks nežmoniškas elgesys prieš vaiką“.
Tai reiškia, kad teismo sprendimas vaiką paimti prievarta prieš vaiko valią, jam to nenorint, būtų akivaizdžiai neteisėtas.
Priimant ir vykdant tokį sprendimą turėtų suprasti visi teisėjai, vykdytojai-antstoliai policijos pareigūnai, kad jų bet kokie veiksmai, nukreipti prievartos panaudojimui prieš vaiką, prieš jo valią yra neteisėti ir jie patys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str.( piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi)."
P.s. Būtų sunkiai tikėtina, kad dabartinei Lietuvos politinei sistemai pakaktų teisinės ir politinės valios pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Pas mus primta atleisti susikompromitavusį pareigūną ir tada jau skelbiama, kad jis taip nubaustas. Manau, kad ne visais atvejais tik kokio "atleidimo pačiam prašant" su didele išeitine kompensacija turėtų pakakti. Esu įsitikinęs, kad šis atvejis būtent toks...
jo...portalas jau senai parsidaves.dabar dar ir patvoriniams...gyvent juk kazkaip reikia
Jūs dar pašnekėkit, dušegubai.
Pagarba autoriui už nuoširdų straipsnį.
aciu uz gera straipsni
Kauno pedofilijos byla: atomazgos belaukiant