Vyskupai norėtų, kad parlamentarai pakeistų kai kurias žmonių palaikų laidojimą ir kremavimą reglamentuojančių įstatymų projektų nuostatas, kurios esą prieštarauja bažnytinei Kanonų teisei.
"Vadovaudamasi savąja Kanonų teise Katalikų Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia kremavimo. (...) Kremuoti palaikai turėtų būti gabenami ir laidojami su jiems derančia pagarba, o to neužtikrina kai kurios įstatymų projektų nuostatos", - rašoma ketvirtadienį išplatintame Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kreipimesi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovą.
Pasak arkivyskupo, būtų nepagarbu kremuotus palaikus laikyti namuose ar kitose neįprastose vietose, taip pat negalima barstyti pelenų ant žemės ar vandens paviršiaus. Kaip rašoma laiške, kremuoti palaikai gali būti laidojami tik žemėje ar kolumbariume aiškiai pažymint mirusiojo palaikų buvimo vietą.
Tuo metu Žmogaus palaikų laidojimo ir Kremavimo įstatymų projektuose nėra nurodoma, jog kremuoti palaikai būtinai turi būti laidojami žemėje ar kolumbiariume.
Teisės akto projekte yra sakoma, jog "kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume ar urnų sienoje, taip pat išbarstant kapinėse kremuotų palaikų barstymo lauke. (...) Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti neribotą laiką saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose".
Arkivyskupas taip pat išreiškė nepritarimą nuostatai, jog žmogaus vaisius iki 22-osios nėštumo savaitės, kaip ir žmogaus kūno dalys bei embrionai, yra laikomi medicinine atlieka ir turi būti utilizuojamas poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
"Katalikų Bažnyčios požiūriu, įstatymo projekte esanti nuostata, jog negimęs vaikas iki 22-osios nėštumo savaitės prilyginamas medicininėms atliekoms, yra didelė nepagarba žmogui", - rašoma S.Tamkevičiaus laiške.
Seimas po pateikimo jau yra pritaręs žmogaus palaikų kremavimą ir balzamavimą reglamentuojantiems įstatymams, bet parlamentarai yra nutarę keletą projektų sujungti į vieną
Lietuvoje palaikų kremavimas kol kas nevykdomas. Lietuviai dažniausiai mirusiųjų artimųjų kūnus kremuoti veža į kaimyninę Latviją. Įvairiais skaičiavimais mirusiojo nuvežimas į Rygą, kremavimas ir parvežimas kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų.
Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
80 proc. Lietuvos piliečių laiko save katalikais.
