„Pavyzdžiui, Muitinėje turi atsirasti atskiras specializuotų pareigūnų padalinys, kurie dirbtų su kodais, su galimybėmis apeidinėti sankcijas ir panašiai. Tai jau yra daroma. Planai yra, finansavimas užprašytas. Struktūriškai stiprėsime“, – po Seimo NSGK uždaro posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Komitete aptarta, kaip Lietuvoje įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
„Reikia stiprinti institucinius gebėjimus ir koordinaciją“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, sankcijų apėjimas bus nuolatinis procesas, su kuriuo Lietuvai reikės kovoti.
L. Kasčiūno teigimu, prasidėjus Seimo pavasario sesijai bus priimta teisės aktų, kurie sugriežtins ir administracinę, ir baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie prisidės prie sankcionuotų prekių ar asmenų gabenimo per Lietuvą, teiks paramą, vystys bendrą verslą.
Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė trečiadienį pritarė kelių įstatymų pakeitimams ir siūlo Seimui griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad griežtesnės baudos turėtų būti papildoma atgrasymo priemonė.
Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.
Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20-50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.
Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už ribojamųjų priemonių, nustatytų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pažeidimus.
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.
