Kovoje dėl homoseksualių porų partnerystės įteisinimo laisviečiai nusprendė kaip reikiant pagudrauti. Dar vakar paskelbė, kad iš šiandienos darbotvarkės šis klausimas išbrauktas.
„Sutarėme, kad darbotvarkėje nėra civilinės sąjungos klausimo rytoj, tas klausimas bus kažkada kitu metu, kada sutarsime. — O kodėl ne rytoj? — Tokį sprendimą priėmėme“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Tiesiog buvo pakoreguota darbotvarkė, vertinant, koks laikotarpis įtemptas ir kiek yra balsų. – Ar tai laikinas balsų nebuvimas, ar vis dėlto chroniškas? — Graži labai formuluotė, matyt, tai labiau chroniškas balsų trūkumas, kaip bebūtų liūdna tą konstatuoti“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau šiandien klasta paaiškėjo, kai dar neprasidėjus Seimo posėdžiui parlamente pasirodė Lietuvos gėjų lygos vadovas ir už homoseksualų teises kovojanti Žmogaus teisių centro vadovė. Ko gero, jie žinojo, kad vakarykštė žinia apie išbrauktą klausimą, viso labo, tik politikų melas.
„Turėjot informacijos, kad vis dėlto, bus įtrauktas į darbotvarkę? — Dėl manęs, aš žinojau, kad rytoj bus svarstoma, aš kalbu apie šią dieną, ir aš atėjau taip, kaip aš planavau“, – teigia Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
„Vakar šiek tiek sumėtėt pėdas, apmovėt dalį žmonių? — Mes vertiname tą situaciją, kurią turime ir tikrai dirbame sunkiai tam, kad įstatymas nesudegtų, kad jis judėtų į priekį“, – tvirtina V. Mitalas.
Kiek anksčiau dalį parlamentarų Seimas pasiuntė į komandiruotes – išvykę buvo keliolika seimūnų, kurie nepritaria partnerystės įteisinimui.
„Ar jau seniai tą strategavot? — Komandiruotės vyksta nuolatos ir jos vyksta pakankamai intensyviai, dabar keliolika žmonių išvykę iš viso Seimo, tai yra toks įprastinis skaičius“, – tikina V. Mitalas.
Išvykęs ir konservatorių krikdemų flango vienas lyderių – Laurynas Kasčiūnas. Jis tikina norėjęs šiandien būti Seime, bet yra Vokietijoje.
„Dūmų uždanga turbūt vakar įvyko, kai buvo pareikšta, kad nebus įtraukiama į darbotvarkę, tai kai kurie parlamentarai, kurie žinojo, kad gali būti, planavo grįžti, iš Lenkijos ypač buvo įmanoma grįžti, bet turbūt išgirdę, kad nėra plano įtraukinėti, nusprendė nebegrįžinėti“, – teigia L. Kasčiūnas.
„Kada planas paaiškėjo anksti ryte, tai kažką pakeisti frakcijoms, ar nariams, kurie oponuoja ir sugrįžti, parskristi iš užsienio jau tampa neįmanoma“, – kalba Seimo narė Agnė Širinskienė.
Įdomu, kad Liberalų sąjūdžio frakcijoje esantis Viktoras Pranckietis, kadaise nepritaręs partnerystei, šiandien ryte Seime buvo, bet ėmusis šio klausimo, jo kėdė salėje liko tuščia.
„Kadencija po kadencijos, o kai kurie iš jūsų dešimtmetis po dešimtmečio, mūrų stovėjot prieš žmogaus teisių klausimus. Ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujat piktai miniai, o galbūt tiktai partijai, kurios nariais galbūt buvote iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės“, – tvirtina Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tomas Vytautas Raskevičius mūsų prašė pakeisti nuomonę ir kažkaip kitaip balsuoti, kas iš principo reiškia, kad jis mūsų prašė pamiršti mūsų rinkėją, pamiršti mūsų programas, pamiršti mūsų duotus pažadus“, – sako Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Salėje audringų diskusijų jau nebuvo, o laisviečių planas išsiųsti į komandiruotes oponentus ir juos apgauti, kad klausimo šiandien nesvarstys, suveikė. 5 balsų persvara jiems pavyko pritarti civilinės sąjungos projektui po svarstymo. Liko paskutinė – priėmimo stadija.
„Kol įstatymas dėl partnerystės nėra priimtas, tol čia niekam džiaugtis per daug nereikėtų, skaičiuosim įvarčius ir goal'us visus po priėmimo stadijos“, – tikina L. Kasčiūnas.
Nors Kasčiūnas ramina, bet Simonko patenkintas – sako tiki, kad pavyks įstatymą ir priimti, nors jis ir sulaukė daug kritikos iš homoseksualų. LGBT bendruomenė nori ir turėti bendras pavardes, o ateityje ir santuokas.
„Tai yra pirmas žingsnis jį vėliau tobulinti, kai Seime galbūt nebeliks kai kurių parlamentarų“, – kalba V. Simonko.
Beje, Seimo nariai neviešai sako, kad balsuoti už homoseksualų partnerystę įteisinančius projektus prašo ir kai kurių užsienio šalių ambasadoriai Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinių valstijų ambasadorius, kuris ir pats neslepia, jog yra gėjus.
„Man, tiesą pasakius, sunku būtų įsivaizduoti, kad mūsų ambasadoriai kažkaip panašiai galėtų elgtis šalyse, kuriose jie reziduoja“, – teigia A. Mazuronis.
Kada Seimas grįš prie civilinės sąjungos priėmimo – neaišku. Laisviečiai sako, kad nežino patys, bet po vakarykščio blefo lieka neaišku, kada galima tikėti jų žodžiais, o kada ne.
