Nors dauguma (66 proc.) lietuvių teigia mėgstantys skaityti, beveik trečdalis jų (31 proc.) per metus neperskaito nė vienos knygos.
Kaip rodo Lietuvos vartotojų instituto užsakymu Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Spinter" lapkričio mėnesį atliktas 1002 suaugusiųjų skaitymo įpročių tyrimas, iki 3 knygų per metus perskaitė 34 proc., o daugiau negu 15 knygų - 10 proc. respondentų.
Nė vienos knygos per metus neperskaitę dažniau teigia vyrai, 46-55 metų žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunantys, taip pat vadovaujančias pareigas užimantys ir šeimas sukūrę asmenys.
Vidutiniškai kartą per savaitę ar dažniau skaito apie 36 proc. respondentų. Daugiausiai laiko skaitymui skiria jaunimas (iki 25 metų), moterys, didžiųjų miestų gyventojai.
Mažiausiai laiko skaitydami praleidžia vyresni gyventojai: niekada neskaitantys teigė 13,5 proc. 46-55 metų respondentų bei 13,1 proc. 56 ir vyresnių asmenų.
"Skaitymo dažnumo kreivė pradedant 46 metais krinta, ir vėliau kažkur nuo 50 metų ji eina lygia linija", - pristatydama tyrimo rezultatus teigė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Apklaustieji akcentuoja dvi pagrindines knygų skaitymo priežastis: norą atsipalaiduoti (41 proc.) ir norą pagilinti žinias (35 proc.). 21 proc. apklaustųjų knygas skaito norėdami būti informuoti, turėti savo nuomonę, 7,6 proc. - norėdami nuvyti nuobodulį. Savo kalbą, rašymo įgūdžius patobulinti skaitydami nori 1,5 proc. respondentų.
Populiari knygų skaitymo alternatyva yra laikraščiai - juos renkasi 87 proc. lietuvių. 10 proc. apklaustųjų teigia skaitantys žurnalus.
Skaitymo įpročių tyrimas parodė, kad didžiausią konkurenciją knygų skaitymui sudaro televizija, pomėgiai, pramogos internete. Respondentų manymu, pagrindinės priežastys, dėl kurių knygos skaitomos mažiau nei anksčiau, yra laiko trūkumas (31 proc.), 28 proc. apklaustųjų kaip patrauklesnę alternatyvą nurodo televiziją. 25 proc. apklaustųjų teigia, kad esant dideliam gyvenimo tempui, net ir turėdami laisvo laiko žmonės būna per daug pavargę skaityti.
Anot Z.Čeponytės, lyginant ankstesnių metų tyrimų rezultatus, galima pastebėti, kad skaitančiųjų procentas beveik nepasikeitė, tačiau pakito žmonių nurodomos skaitymo ar neskaitymo priežastys.
"2005 metais atliktame tyrime labai ryški tendencija, jog žmonės neskaito todėl, kad jiems trūksta pinigų. Šiuo metu matome, kad situacija yra apsikeitusi, nes priežastys yra kitokios", - kalbėjo Z.Čeponytė.
Renkantis knygas pagal žanrą, vyrauja lengvesnio turinio knygos - romantinė literatūra (35 proc.), detektyvai (33 proc.). Šias knygas renkasi įvairų išsimokslinimą turintys skaitytojai, tiek miestų, tiek kaimo vietovių gyventojai. 32 proc. skaitytojų renkasi praktinio pobūdžio literatūrą (horoskopus, valgių gaminimo, vaikų priežiūros, augalų auginimo knygas), 22 proc. skaito profesinę literatūrą, 19 proc. renkasi fantastiką.
Knygų pasiūla skaitytojai nesiskundžia: vos 2,2 proc. respondentų teigė, kad trūksta gerų knygų. Knygas Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi jau žinodami, ko nori, labiausiai atsižvelgiama į knygos temą (36,6 proc.), kiek mažiau - į kainą (21,1 proc.), žinomą ar mėgstamą autorių (17,4 proc.).
Vis dėlto nemažai (45 proc.) respondentų per paskutinius 12 mėnesių teigė knygų nepirkę.
Bibliotekų paslaugomis taip pat naudojasi nedaug gyventojų - net 75 proc. respondentų teigė per pastaruosius metus knygų ten nesiskolinę.
