Labai sunku rasti kompromisus su partneriu, kuris nesilaiko sąžiningo verslo principų. Bendrovei „Orlen Lietuva“ pateikėme konkrečius faktus, todėl tikimės, kad Mažeikių įmonė padarys išvadas“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Šimėnas.
Šią savaitę įvykęs dar vienas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovų susitikimas ne suartino bendrovių pozicijas, bet parodė, kad gilėja konfliktas ne tik tarp įmonių, bet ir tarp kaimyninių valstybių.
Lenkai puola dviem frontais
Po ketvirtadienį Vilniuje įvykusio susitikimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas tvirtino: „Labai sunku rasti kompromisus su partneriu, kuris nesilaiko sąžiningo verslo principų. Bendrovei „Orlen Lietuva“ pateikėme konkrečius faktus, todėl tikimės, kad Mažeikių įmonė padarys išvadas.“
„Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras nekomentavo įvykusio susitikimo, tačiau patvirtino, kad bendrovė tuo pat metu pateikė ieškinį arbitražui dėl, jų nuomone, neteisingai taikomų krovinių pervežimo geležinkeliu tarifų.
A.Šimėnas prasitarė apie galimybę peržiūrėti ir pakoreguoti 2009 m. bendrovių pasirašytą, bet lenkų bendrovei nepalankią sutartį dėl tarifų, tačiau priekaištavo lenkams, kad šie tuo pat metu naudodamiesi dar 1999 m. Lietuvos ir JAV bendrovės „Williams International“ pasirašyta sutartimi kreipėsi į arbitražą siekdami prisiteisti 72 mln. Lt.
Nori kontroliuoti strateginę įmonę
„PKN Orlen“ šiemet po trijų ketvirčių nurodė 1,13 mlrd. Lt pelną, o štai „Orlen Lietuvos“ nuostoliai siekė 71 mln. Lt (tiek pat norima prisiteisti per arbitražą). Įmonės vadovai sako, kad tokius rezultatus lėmė ne tik mak roekonominiai veiksniai, bet ir Lietuvos Vyriausybės veiksmai.
Šių metų balandžio mėnesį Lenkijos iždo viceministras Mikolajus Budzanovskis po apsilankymo Lietuvoje be užuolankų pareiškė, kad Lenkija lietuviams davusi penkis mėnesius išspręsti „PKN Orlen“ bendrovei „Orlen Lietuva“ kylančias logistikos problemas. Jau praėjo šeši mėnesiai, tačiau susitarti nepavyksta.
Kokie „Orlen Lietuva“ priekaištai Lietuvai? Pasak koncerno fi nansų direktoriaus Slavomiro Jedžejčyko, iki šiol neišspręstos pagrindinės logistikos problemos, dėl kurių įmonė Mažeikiuose dirba nesėkmingai. Lenkai priekaištauja lietuviams ne tik dėl krovinių pervežimo geležinkeliu tarifų, bet ir dėl delsimo atstatyti geležinkelio ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Dėl šios priežasties bendrovei degalus tenka transportuoti aplinkiniu ir brangesniu keliu. Tačiau galima nujausti, kad tikroji nesutarimų priežastis yra kita. „PKN Orlen“ pareiškė norus nutiesti naftotiekį, jungiantį naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose su Klaipėdos jūrų uostu. Lenkai tikina pasiruošę investuoti 100 mln. dolerių, bet už tai norėtų įgyti „Klaipėdos naftos“ terminalo kontrolę. Tačiau lietuviai šios įmonės neketina parduoti, atvirkščiai – ją pavadino strategine. Tada pritrūkę kantrybės lenkai pabėrė galybę kitų priekaištų.
Siūlo pradėti iš naujo
Analitikai įžvelgia gilesnę priežasčių kilmę. Keliama versija, kad daug ką lėmė pokyčiai Lenkijos valdžioje. Buvęs prezidentas Lechas Kačinskis rėmė „PKN Orlen“ sumanymą investuoti Mažeikiuose, o štai jo konkurentas premjeras ir šiuo metu praktiškai tikrasis Lenkijos vadovas Donaldas Tuskas tokiam sumanymui priešinosi. Jis niekada nebuvo strateginės partnerystės su Lietuva šalininkas. Žuvus L.Kačinskiui D.Tusko įtaka išaugo, todėl manoma, kad dėl šios priežasties pasikeitė ir Lenkijos prioritetai.
Žinia apie lenkų ketinimus parduoti įmonę Mažeikiuose neoficialiai į viešumą prasiveržė jau prieš dvejus metus. Lenkai šiuos ketinimus atkakliai neigė, tačiau ofi cialiai apie tai pranešta prieš pusmetį. Ar šie ketinimai realūs? Ar Lietuvai svarbu, kas bus kitas „Mažeikių naftos“ savininkas?
Vienas galimų variantų – parduoti ne visą įmonę, bet dalį akcijų, pavyzdžiui, Rusijos kompanijai, o ši pasirūpintų naftotiekio „Družba“ atgaivinimu. Nors naftos gabenimas tanklaiviais kainuoja brangiau nei naftotiekiu, tačiau specialistai teigia, kad tai ne pagrindinė nuostolių priežastis.
Įdomią versiją pateikė naujoji Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė. Komentuodama kalbas apie pablogėjusius kaimyninių valstybių santykius ambasadorė pabrėžė, kad labai dažnai vieša retorika šiek tiek skiriasi nuo tikrovės. Ambasadorės nuomone, Lenkija taip agresyviai gina savo interesus todėl, kad tai didelė šalis, joje gyvena 40 mln. žmonių. Esą bene dešimtmetį užsitęsęs „medaus mėnuo“ baigėsi, prasidėjo niūri tikrovė. VL žiniomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ambasadorei pareiškė pastabą, kad ji praleidusi progą patylėti. Šiais laikais valstybių dydis negali būti spaudimo argumentas.
Gerai, kad ir Lenkijoje yra blaiviai mąstančių politikų. Štai valdančiosios „Piliečių platformos“ atstovas, Lenkijos Seimo iždo komiteto vadovas Tadeušas Azievičius sako, kad gamyklą Mažeikiuose valdantis Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ turi kaip nors išspręsti „Orlen Lietuvos“ pelningumo problemą, tačiau tai reikia padaryti nepakenkiant Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
Panašiai kalba ir I.Chalupecas: „Reikia pamiršti tai, kas jau atsitiko, ir viską pradėti iš naujo, nes susitarti reikia abiem pusėms. Gal jau atėjo laikas į derybas įsikišti abiejų šalių premjerams?“
