Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Jonas Petkevičius ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
Ar galima teigti, kad tėvų požiūris į kalbų pasirinkimą mokyklose keičiasi, nes vis dažniau jie reikalauja, kad vaikai rinktųsi ne rusų, o kitą kalbą, tačiau praktiniai sunkumai, tokie kaip trūkstami mokytojai, stabdo šį pokytį?
L. Kazlavickas: Mes iš savo patirties matėme, kad jeigu mes tiesiog lauksime, kada atsiras tie mokytojai ir kada jau bus pakankamai pribręsta pokyčiui, tai vienintelis momentas, kas galbūt paskatintų pokytį, yra kai į pensiją išeitų visi mokytojai rusakalbiai, kurie dabar rusų kalbą moko.
Per keletą metų matome, kad link to yra judama, nes mokytojai antrajai užsienio kalbai, rusų kalbai, nejaunėja, yra vienas momentas. Bet savivaldybėms tikrai reikia labai aiškiai suvokti, kad tai yra pokytis, kuris kainuoja, ir tiesiog reikia nusimatyti lėšas, nusimatyti organizacinius resursus, nes jis savaime neįvyks – tiesiog gali būti, kad nebebus kam mokyti.
Vilnius pritaikė kelis momentus, kaip sakiau, papildomas priedas yra užsienio kalbos mokytojui, taip pat naujam mokytojui, ateinančiam, irgi dar 300 papildomas priedas. Labai glaudžiai bendradarbiavome su universitetas, kad mums reikia ir mes jau studentus pasiūlysime, kur jiems ateiti dirbti į mokyklas.
Visa tai buvo labai aiškus sutarimas, kad mes norime, kad Vilniuje atsirastų tokia sistema, jog bent jau tarp trijų europinių kalbų atsirastų panašus balansas, tai yra pasirinkimas, nes tai leistų sistemai ir plėstis, balansuotis.
Pasirinkimas yra labai svarbus, kai tu aukštesnę klasę renkiesi, ar toje klasėje paskui tau nenutrūks tavo mokymas, perėjus į gimnaziją, visi šitie dalykai yra sužiūrimi – tiesiog, ar yra valia? Ir čia valia, aš šiuo atveju matyčiau, kad tikrai įtikinti visas savivaldybes, kad jos savarankiškai tą pokytį inicijuotų, čia jau yra ministerijos lyderystė.
Jeigu ministerija užduos toną, kad reikia link to judėti, tas pokytis įvyks, tikrai tikiu.
O kas Vilnių paskatino tą pokytį imti padaryti? Ar tai karas, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą?
L. Kazlavickas: Karas Ukrainoje ir aktyvi, suformuota mero komanda, kuri buvo tikrai užsidegusi ir labai daug tikrai pokyčio tame buvo. Vicemeras Arūnas Šileris, kuris šitą pokytį gana stipriai stūmė ir užtikrino, kad jis nesustotų.
Tai tiesiog politinė komanda ir politinė valia, ir suderinimas tarp komiteto, tarybos narių, koalicijoj sutarimas, kad tikrai bendras tikslas – miestui turėti tokį sprendinį.
O ką jūs atsakytumėte tiems žmonėms, kurie sako: „na, reikia priešo kalbą mokėti, vis tiek tai gali būti naudinga“. Galbūt čia irgi argumentas?
L. Kazlavickas: Kaimynų kalbas mes turime galimybę išmokti, bent jau Vilniuje yra galimybė kiemuose išmokti.
Vis mažėja ta galimybė.
L. Kazlavickas: Vis mažėja, bet mes vis dar turime labai daug. Jeigu kalbėti apie Vilnių ir dabartinę situaciją, mes rusų kalbos turime labai daug, per daug viešojoje erdvėje.
Vilniuje iš tikrųjų mes girdėjome, kad kartais galima girdėti dažniau rusų kalbą viešosiose erdvėse nei lietuvių, bet čia turbūt daug veiksnių lemia, kodėl taip atsitinka, ar ne?
L. Kazlavickas: Mes kalbame, kad turėtų būti aptarnavimo sferoje aptarnaujama lietuvių kalba. Ministerija sako, jog jiems irgi yra sudėtinga pasirengti, kad visus apmokytų.
Universitetai sako: „mes turime pagalbą, mes galime padėti apmokyti, testuoti“. Buvo prieš keletą savaičių vėl atidėtas nutarimas, nuo kada turėtų aptarnavimas būti lietuvių kalba.
Čia ir su pabėgėlių klausimu, ko gero, yra susijęs, ar ne? Kad ukrainiečiai nespėja mokytis.
L. Kazlavickas: Mes, sakau, neturime labai nuoseklios ministerijos laikysenos rusų kalbos atžvilgiu. Čia reikėtų labai aiškios, ne dviprasmiškos.
Tai ar mes norime keisti, ar ne, nes mes kalbėti kalbame, bet sprendimų iš ministerijos nesulaukiame.
Ar jūs sutiktumėte, kad reikia čia griežtesnio kumščio?
J. Petkevičius: Kaip Vilniaus savivaldybė darė, tai mes tokiu keliu jau ir einame. Savivaldybė vėl, su komitetais susitarę, su taryba susitarę, su administracija – mes tą dabar ir pradėjome daryti. Norime susitarti su Seimo Švietimo komitetu, su Seimu, su tėvų atstovais, mokinių atstovais ir einame tos diskusijos linkme.
Priemonės jau dabar daromos, o sakote, nieko nedaroma. Jau mes būtent į prioritetinių specializacijų sąrašą įtrauktas užsienio kalbas, kad būtų paruošti mokytojai. Perkvalifikavimo studijoms yra skiriamos papildomos lėšos iš Europos Sąjungos, tai jau yra imamasi žingsnių, kad aprūpinti, šalia to, dabar vadovėliai, jie yra ruošiami.
Tai dabar, aišku, svarbu visus dalykus aprūpinti, kurie yra, bet vėl numatytos ir lėšos vadovėliams, kurie bus reikalingi užsienio kalbų mokytojams. Viskas, mes irgi nuosekliai žingsnis po žingsnio einame, bet pirmiausia, sakome, kompleksiniai sprendimai, nacionaliniai susitarimai.
Mes tą jau žingsnis po žingsnio einame, tik dabar, kad mūsų komanda dabar tik dirba nuo gruodžio mėnesio ir iššūkių labai daug.
Tikrai matome, kad daug.
J. Petkevičius: Taip, ir mes dabar norime pirmiausia susitarti, diskusijos ir kompleksiniai sprendimai, ir pasiūlysime.
Rudens sesijoje galėsime su komitetu pratęsti tas diskusijas, o savivaldybės savo rankose turi tuos įrankius, kaip ir Vilnius.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
