Apie realią Lietuvos saugumo padėtį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis.
Ar laikas sunerimti?
Ne pirmą kartą Rusijos atstovai grasina ir mums, ir NATO, ir visiems kitiems branduoliniu ginklu. Rusija grasina, jei Lietuva leis sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, ji sulauks atsako. Ar reikėtų dėl to rimčiau sunerimti, ar tai tiesiog eilinis šantažas, į kurį nereikėtų kreipti dėmesio?
A. Navys: Rusija visada šantažuoja, tai čia nieko naujo ir stebuklingo nematau. Galbūt atskirčiau karinį lygmenį ir strateginės komunikacijos naratyvą. Pirmas dalykas – jeigu mes paprastai, šaltai įvertintume ir pažiūrėtume tokio smūgio galimybes, grynai teoriškai, tai Rusija iš principo pati į save smūgiuotų.
Rusija yra šalia, maža Lietuva, Kaliningradas, Baltarusija – jie tikrai ant savęs branduolinio ginklo neužmestų. Aš turbūt čia net ne teoriškai svarstyčiau, o tiesiog pagal seną branduolinio atgrasymo doktriną.
Kiekviena didžioji galia, o Rusija įsivaizduoja, kad ji vis dar yra labai didelė galia, iš principo yra branduolinė valstybė ir turi atgrasyti šalia esantį oponentą dislokuoti ginkluotę, pajėgas, branduolinį ginklą. Ši retorika yra paprasčiausias atsakymas į kalbas apie tai, kad Lietuva iš tiesų pakeis, aš tikiuosi, pakeis Konstituciją ir mes galėsime turėti Aljanso branduolinį ginklą.
Aš kalbu apie NATO branduolinį ginklą. Rusija, be abejo, tuo nėra patenkinta ir atsako grasindama. Ar tai yra kažkoks ypatingas, baisus dalykas? Ne. Dar pabrėžčiau, kad ne visai taip buvo pasakyta. Buvo kalbama, kad Lietuva tada gali tapti taikiniu, o ne kad jau tikrai bus smogta branduoliniu ginklu.
Tai yra eilinis Rusijos šantažas, bet kartu ir retorika, kurios Rusija negali nesiimti. Ji privalo kažkaip reaguoti. Apsukime dabar iš kitos pusės. Jeigu Rusija paskelbtų, kad didina Kaliningrade savo branduolinį potencialą, NATO irgi turėtų kažkaip reaguoti.
Kalbate apie teritorijas: esame Lietuva, šalia yra Baltarusija. Vadinasi, rusai, galima sakyti, grasina ne tik Lietuvai – pasekmių galėtų būti ir Baltarusijai?
A. Navys: Tai aš tą ir sakau. Žiūrint pagal paprasčiausią logiką, šalia yra ir Baltarusija, bet aš kalbu ir apie pačią Rusiją. Rusija lygiai taip pat yra šalia, jeigu kalbame apie branduolinį ginklą. Kai kas, aišku, čia spekuliuoja, kad yra taktinis, strateginis branduolinis ginklas.
Šiais laikais iš esmės visas branduolinis ginklas yra strateginis. Jo panaudojimas turi garantuotas strategines pasekmes. Tai pasekmes turėtų ir Baltarusijai, ir Rusijai, ir Latvijai, ir Suomijai, ir visiems aplinkui. Žiūrėkime į tai kaip į eilinį Rusijos branduolinį šantažą. Tai yra tokia žinutė: jūs to nedarykite.
Ar Rusija puola NATO?
Putinas nuolat siunčia grasinimus NATO šalims. Kaip apskritai turėtume juos vertinti, žvelgdami į tai, kas vyksta pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais – visą eskalaciją, sabotažo atvejus, įvairias kibernetines atakas? Ar galima sakyti, kad Rusija jau puola NATO, kad mes jau kariaujame tikrą karą?
A. Navys: Nuo galo pradėsiu. Matot, kai mes sakome „hibridinės atakos“, tai lyg ir randame tokią išeitį pasakyti, kad čia dar kažkas, dar ne karas. Bet jeigu kalbėtume tikromis sąvokomis, kas yra hibridinis veiksmas? Tai yra tas pats karas, tiktai kitomis priemonėmis, netiesiogiai.
Tankai dar mūsų gatvėmis nevažinėja, Rusijos artilerijos sviediniai dar pas mus nekrenta, naikintuvai pas mus bombų nemėto ir dronai nesproginėja. To nėra. Bet visa kita, ką galima vadinti nekonvenciniu karu, vyksta. Rusija eskaluoja padėtį.
Jeigu labai trumpai, Rusija turi tokius keturis eskalacijos laiptelius. Pirmas laiptelis yra tas, kai jie sako: „Čia ne mes.“ Paimkime Krymą. Krymą okupavo, bet: „Palaukit, čia ne mes. Kažkokie žmogeliukai, čia ne mes.“ Aljansas nieko nedaro, Vakarai nieko nedaro. Tada galima eiti truputį toliau.
Antras etapas: „Taip, čia mes kažką padarėme, bet mes buvome priversti tai padaryti, nes gynėmės, nes tokia mūsų saugumo situacija, nes NATO mus puola. Mes tai darome tik todėl, kad save giname.“
Trečias etapas – „Padarėme, ir ką?“ Lenkijoje nukrenta Rusijos raketa – ir ką? Nieko. Kai Leipcigo oro uoste vyksta incidentas, kai turime incidentų, kai rusai bando Baltijos jūroje nutraukti kabelius ir mes nereaguojame, mes tiesiog provokuojame juos dar kažką padaryti ir pasakyti: „Na ir ką?“ Nes ketvirtas žingsnis jau yra tada, kai pas mus krenta raketos ir važiuoja tankai.
Tai mes dabar esame arti trečiojo žingsnio arba netgi tame trečiajame žingsnyje, kai Rusijos režimas galvoja: „O kiek dar mes galime toliau eiti?“ Dažnai žmonės ar ekspertai galvoja, kad Rusija testuoja, ką darys Aljansas. Rusija netestuoja, ką darys Aljansas. Rusija žiūri, ar Aljansas vis dar taip pat nieko nedarys.
Kas Lietuvos laukia artimiausia pusmetį?
Kiek mes galime ramiai miegoti? Kas, jūsų nuomone, mūsų laukia artimiausią pusmetį? Ar situacija gali nurimti, ar, priešingai, ji dar labiau eskaluosis, jeigu ir toliau leisime Rusijai taip elgtis?
A. Navys: Nelabai mėgstu būti pranašu. Bet jeigu galėčiau spėti, spėčiau, kad eskalacija tikrai didės, nes Rusijai leidžiama tai daryti. Kaip jau sakiau, mes neįvardijame, kad Rusija prieš mus kariauja. Mes netgi negalime įvardyti, kad Rusija prieš mus kariauja informacinį karą, nes sakoma, kad mes gyvename taikoje. Mes negyvename taikoje.
Čia yra didžiausia bėda. Jeigu žmonės to nesupranta, jeigu to nesupranta mūsų politikai, mūsų Vyriausybė, tai yra labai blogai. Aš čia nieko negąsdinu. Aš sakau, kad jeigu mes nesugebame to įvardyti, tai nesugebame ir paruošti atitinkamų priemonių.
Eskalacija neišvengiama ir dėl mūsų pozicijos, ir dėl to, kaip apskritai reaguojame į Rusijos grėsmę kaip Vakarai, kaip Vakarų kultūra. Čia netgi neimu Aljanso – kalbu apskritai apie tai, kaip vakariečiai reaguoja į Rusijos grėsmę. Iš principo – niekaip. Sako, kad Rusija elgiasi blogai, bet tai vyksta kažkur toli.
Matyt, yra trys galimi variantai, kuriuos artimiausiu metu galima nupiešti. Pirmas – tiesioginis sabotažas. Greičiausiai tai vėl būtų Baltijos jūroje, siekiant pažiūrėti, ar mes tikrai ją giname. Dar labiau tikėtina vadinamoji netikros vėliavos operacija, bet aš čia turiu truputį kitą vaizdą nei kai kurie karo žinovai, ekspertai ar politologai.
Rusija galėtų padaryti tokią operaciją: pati pasiųsti dronus ir sakyti, kad tai ukrainiečių dronai iš Lietuvos. Tada juos numušinėtų ir numušinėdama pataikytų į mūsų kokį nors karinį vienetą ar tiesiog į prekybos centrą. Aš nesakau, kad taip bus. Čia būtų labai didelė eskalacija. Bet tada būtų galima sakyti: „Mes gynėmės“, nes jie turėtų labai aiškų pagrindą aiškinti, kodėl tai padarė.
Rusijos tikslas yra pabandyti pažiūrėti, kaip vis dėlto Aljansas tokiu atveju sureaguos, nes Rusijos tikslas nėra Lietuva. Mes čia mėgstame susireikšminti, galbūt dar nuo Vytauto laikų. Nežinau, profesorius galbūt daugiau apie tai gali pakomentuoti.
Lietuva ar kitos Baltijos šalys svarbios tiek, kiek per jas Rusija gali pažeisti NATO sprendimų priėmimo procesą. Jeigu per mus ji gali sugriauti NATO, tai yra svarbu. Putinas tą puikiai įvardijo, kai Maskvoje buvo Kushneris su Witkoffu.
Jis pabrėžė tuos pačius tris Rusijos reikalavimus: NATO turi atsitraukti iki tokių ribų, kokios buvo 1997 metais, Amerika turi patraukti savo pajėgas iš Europos ir, aišku, Ukraina turi būti Rusijos.
Trečias variantas – tai, ką Rusija jau dabar daro. Lenkijos pavyzdys: raketa „netyčia“ kažkur nukrenta, neaišku kieno. Neperžengiant to trečiojo žingsnio: „Čia ne mes. Žiūrėsim, kas bus.“ Tai Rusija, jeigu nebus stabdoma, turbūt tą ir darys.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
