Kam dirbti, jei atlyginimas pašalpos dydžio?

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Bet ne – neturintys darbo tvirtina, kad Lietuvoje jo nėra ir kraunasi lagaminus, o darbdaviai vis garsiau skundžiasi negalintys rasti darbuotojų ir nevengia kalbėti apie tai, kad reikia jų įsivežti  iš vadinamųjų trečiųjų šalių.

Kitaip nei paradoksalia šios situacijos nepavadinsi, bet šio fenomeno priežasčių toli ieškoti nereikia. Akivaizdu – darbdavių ir ieškančiųjų darbo lūkesčiai skirtingi. Tad, ko ieško darbdaviai ir kas jų netenkina? Ir kodėl mes neretai išliekame abejingi jų pasiūlymams.

Juo labiau, kad oficialus nedarbo lygis Statistikos departamento duomenimis mūsų šalyje 2011 m. II ketvirtį siekė 15,6 proc. Rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo užregistruota daugiau kaip 229 tūkst. bedarbių.

„Konflikto“ zona: darbdaviai negali ar nenori mokėti daugiau?

Viena iš didžiausių darbo rinkos problemų pastaruoju metu – skirtumai tarp darbdavių reikalavimų kandidatams ir jų  kvalifikacijos. „Balsas.lt“ jau rašė, kad LDB  yra nemažai užsiregistravusių įvairių profesijų bedarbių statybininkų, bet reikiamos specialybės ir kvalifikacijos darbuotojų statybų bendrovės randa sunkiai.

„Struktūrinis nedarbas – viena iš didžiausių darbo rinkos problemų. Būtent darbo pasiūlos ir paklausos kokybinis neatitikimas trukdo abiems pusėms: įmonės turi pristabdyti plėtrą, o ilgalaikių bedarbių, kuriuos vis sunkiau grąžinti į rinką – daugėja“, – „Balsas.lt“ sakė LDB Darbo išteklių skyriaus vedėja D. Liugienė.

Bet yra ir kita priežastis. Gerokai realesnė. Darbdaviai negali ar nenori mokėti tiek, kiek pageidauja patyręs mūrininkas, apdailininkas, betonuotojas ar paprastas pagalbinis darbininkas, ir  paprasčiausiai pralaimi konkurencinę kovą dėl darbuotojo užsienio darbdaviams.

Kai kurie statybinių bendrovių vadovai pripažįsta žinantys, kad specialistai mielai grįžtų, nes čia jų laukia šeimos, tačiau tik tokiu atveju, jeigu uždirbtų tiek pat, kiek iki sunkmečio. Deja, kol kas darbdaviai esą teišgali mokėti 1,5 tūkst. ar šiek tiek daugiau.

Gal tai ir nemažai, palyginus su minimalia alga Lietuvoje? Arba su vidutiniu darbo užmokesčiu? Statistikos departamento duomenimis, šių metų II ketvirtį  vidutinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje buvo 2107,7 Lt. Realusis – atsižvelgiant į infliaciją – 2,3 proc. mažesnis negu 2010 m. tuo pačiu metu.

Tiesa, tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ rugsėjį pateiktais duomenimis, atlyginimai Lietuvoje per metus (nuo 2010 m. gegužės iki 2011 mėn. gegužės) šiek tiek pakilo. Lietuviško kapitalo įmonėse vidutiniškai jie ūgtelėjo 4,1 proc, užsienio kapitalo įmonėse – 3,5 proc. Bet didesnėmis algomis savo darbuotojus pamalonino tik 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių.

„Tai sietina su migracija bei siekiu išlaikyti vertingus darbuotojus, nes finansinis skatinimas yra vienas pagrindinių būdų išvengti „protų nutekėjimo“ į kitas įmones ir užsienį“, – aiškino  „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims dr. Neda Songinaitė.

Bet šios bendrovės atliktas tyrimas patvirtino, kad realaus atlyginimų padidėjimo žmonės nepajuto dėl augančios infliacijos.

„Paskutinį kartą žmonės iš tikrųjų pajuto, kad jų atlyginimai auga, o perkamoji galia didėja, 2007-2008 m.“, – teigė vieno „Hay Group“ padalinio vadovas Eligijus Kajeta.

Kiek nuvertėjo vidutinis, minimalus ar jo paties atlyginimas – kiekvienas nesunkiai pasiskaičiuos pats. Pakanka prisiminti, kad šių metų rugpjūtį metinė infliacija palyginti su 2010 m. rugpjūčio mėnesiu, buvo 4,4 proc. Vartojimo prekės per metus pabrango 5,5 proc.,  paslaugos – 1,2 proc.

Dirbti – neapsimoka?

„Aš tik „atsižymėti“ atėjau. Tokio darbo, kokį jie man galėtų pasiūlyti – man nereikia“, – atvirai pareiškė šiek tiek per 30 metų perkopusi Jolanta.

Prie Vilniaus teritorinės darbo biržos užkalbinta moteris tuoj pat patikslino: „Aš ne apie tai, kokį darbą gali pasiūlyti. Aš apie algą. Nėra jokios prasmės dirbti“.

Užsiminusi, kad jai pasiūlė minimalų atlyginimą – 800 Lt „popieriuje“, arba apie 680 Lt atskaičius mokesčius, ji sakė suskaičiavusi, kad atėmus prisidėsiančias išlaidas, piniginėje liks mažiau negu dabar gauna įvairių išmokų ir sutaupo.

„Paskaičiuokite patys. Nedirbdama aš galiu kasdien apibėgti kelias parduotuves, užsukti į turgų ir įvairių produktų nusipirkti gerokai pigiau, negu tas, kuris po darbo apsipirks prekybos centre, esančiame pakeliui į namus. Kai iš darbo grįžta šeima, aš ją pasitinku su garuojančia vakariene. O rytdienai į darbą įdėsiu namie keptų kotletukų. Maniškiams skanūs ir sotūs naminiai pietūs kainuoja ne daugiau kaip 3-4 litus“.

Vėliau Jolanta prabyla apie kelionę į darbą – tuos keliasdešimt, o dažniausiai ir per šimtą litų, kuriuos išleistų bilietams, važiuodama autobusu ar troleibusu.

„Pridėkite išlaidas drabužiams, batams. Vien avalynės taisyklose kiek pinigų paliksite?“, – klausia ji.

Vasarą Jolanta dar ir sode padirbėjo. Kadangi neskaičiavo, kiek kainavo jos darbas, tvirtina pomidorų turėjusi kone už dyką – jiems išleido tiek, kiek pavasarį už daigus sumokėjo...

Moteris dar ilgokai vardijo, kodėl neapsimoka dirbti už minimalų ar šiek tiek didesnį atlyginimą, o paklausta, ar tam tikra prasme nesijaučia nevisavertė, atsakė labai paprastai: „Kas man iš to, jeigu visą dieną dirbsiu, bet atmetus išlaidas, kurios būtinai atsirastų, šeima pinigų turės tik mažiau?“

Vadinasi, apsimoka nedirbti?  Dėl kokių priežasčių darbo rinkoje susiklostė tokia padėtis, kad nebeliko jokios motyvacijos dirbti? –  klausė „Balsas.lt“ darbo rinkos specialistų.

„Viena iš problemų ir yra ta, kad gana dažnai potencialaus darbuotojo lūkesčiai dėl darbo užmokesčio nesutampa su darbdavio galimybėmis, – neneigia D. Liugienė. – Apsimoka nedirbti, kai gaunama socialinė parama viršija gaunamą darbo užmokestį“.

„Negalima kaltinti gyventojų, kad jie pasirenka turėti  patogesnes šeimos gyvenimo sąlygas ir santykinai daugiau pinigų nedirbdami, nei dirbdami mažai apmokamą darbą“, – neskuba smerkti žmonių Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas B. Gruževskis.

„Lietuvos verslininkams, važiuojantiems prabangiais limuzinais bei ūkio politiką vykdantiems tarnautojams turėtų būti  gėda, kad šalyje minimali mėnesio alga beveik 30 proc. mažesnė nei realus minimalus gyvenimo lygis“, – sako profesorius.

Mokslininkas teigia suprantantis ir darbdavių nepasitenkinimą: jie moka mokesčius, plėtoja verslą, steigia naujas darbo vietas, tačiau kai atsiranda galimybė sparčiau plėsti gamybą, negali apsirūpinti tinkama darbo jėga. Bet Lietuvos darbo rinkoje dominuojantys „galios santykiai“ nepriimtini.

„Darbas, kuris neužtikrina galimybės patenkinti minimalius poreikius, yra prievarta, socialinė tarša, ir man keista, kad tai yra toleruojama Europos Sąjungos valstybėje“, – „Balsas.lt“ tiesiai sakė B. Gruževskis.

Norite, kad dirbtume – patys atverkite pinigines

,,Pagrindinės priežastys, dėl kurių darbo paieška užtrunka ilgiau nei metus – ieškančiojo darbo kvalifikacija, neatitinkanti darbdavių poreikių, o pastarieji neretai siūlo tik minimalų ar pernelyg  menką darbo užmokestį. Ieškantiems darbo nepriimtina ir žema laisvų darbo vietų kokybė“, – vardija D. Liugienė.

Jos teigimu, darbdavys renkasi sau tinkamą darbuotoją, kuris gali atnešti įmonei didžiausią naudą, todėl ieškantis darbo žmogus turėtų prisitaikyti prie darbo rinkos. Bet ar tai reiškia, kad geriau dirbti už bet kiek?

Anot personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovės R. Karavaitienės, „nedirbti niekada neapsimoka“, bet tikėtis kad žmonės dirbs už minimumą – darbdaviai neturėtų.

„Taip, galima sakyti, kad dirbti už minimumą neapsimoka, geriau jau nedirbti ir gauti pašalpą, bet tai ne išeitis. Kuo ilgiau nedirbama, tuo mažesnė tikimybė grįžti iš už darbo rinkos užribio. Bet būtų nesąžininga tikėtis, kad žmogus dirbs už minimumą, kai tuos pačius pinigus gauna nedirbdamas“.

R. Karavaitienės teigimu, jeigu nesikeis verslo sąlygos ir darbdavių požiūris į darbuotoją – situacija išliks tokia pati.

O dabar dar kartą pažvelkime į skaičius. Savaime suprantama, kad geriau apmokamo darbo ieško gaunantys minimalų atlyginimą. Kai kuriems iš jų vidutinis kiek didesnis negu 2 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių atlyginimas tikriausiai atrodo nemažas. Tačiau karjeros portalo „CV-Online“ duomenimis, jau dabar penktadalis ieškančiųjų darbo ar norinčių jį keisti, pageidautų bent tiek gauti į rankas.

Didžioji dalis atsakiusiųjų yra 25-34 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys patyrę specialistai, 87 proc. jų šiuo metu dirba.

Konfliktas tarp darbdavių ir darbuotojų lūkesčių egzistuoja – patvirtina UAB „Biok laboratorija“ direktorius, prieš kelerius metus išrinktas geriausiu Lietuvos „bosu“ Linas Čereška.

„Konfliktas akivaizdus. Mes randame tinkamų darbuotojų, bet kitiems sekasi sunkiai“. Anot L.Čereškos, akivaizdūs ne tik lūkesčių skirtumai. Tas pats yra ir „atlyginimų rinkoje“.

„Tas disbalansas pakankamai didelis – tos pačios kvalifikacijos ir profesijos žmogus skirtingose kompanijose gali gauti net  kelis kartus besiskiriantį atlyginimą. Vienos  įmonės sunkmečiu labai smarkiai nurėžė, kitose nebuvo radikalaus mažinimo arba, kaip mes, apskritai nemažino. Tos, kurios buvo nurėžę, dabar vėl turi kelti“, – „Balsas.lt“ sakė L. Čereška.

Jo teigimu, atlyginimams kylant laimės visi: ir vidaus vartojimas augs, ir žmonėms geriau bus.

„O tie, kurie bumba, kad neranda tinkamų darbuotojų, turbūt nemoka jų ieškoti“, – dalijosi mintimis UAB „Biok laboratorija“ direktorius.

Vėl įsisuksiant didesnių algų ir atitinkamai didesnės infliacijos „spiralę“ prognozuoja ir analitikai. Atsigaunant ūkiui, reikės vis daugiau darbo rankų, todėl darbdaviams teks plačiau atverti savo pinigines.

SEB bankas prognozuoja, kad atlyginimai jau šiemet augs apie 5,5 proc., 2012 m. – 6,5 proc. O infliacija dar labiau skatins jų augimą.

Karjeros portalo „CV–Online“ naujausių tyrimų duomenys taip pat žada, kad jau kitąmet sąlygas vėl ims diktuoti  darbuotojai.

„65 proc. dirbančiųjų ir ieškančių darbo mano, kad 2011 m. atlyginimai išliks stabilūs. Tačiau kitais metais jie turėtų augti – taip mano net 47 proc. apklausos dalyvių. Manančių, kad ir kitais metais alga išliks tokia pati, tik 41 proc.“, – sakė R. Karavaitienė.

„Balsas.lt“ ji teigė, kad kitais metais padėtis turėtų pasikeisti iš esmės,  nes didinti atlyginimus savo darbuotojams 2012 m. planuoja net 67 proc. įmonių.

Į  klausimą, ar to pakaks pakeisti pašalpas išmokusių skaičiuoti ir lagaminus besikraunančių tautiečių mąstymą, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius B. Gruževskis atsakė siūlymu skaičiuoti ne vidutinį atlyginimą.

„3-4 proc. darbo užmokesčio prieaugis nėra mažai, jeigu nebūtų infliacijos. Kita vertus, kelių vadovų atlyginimai gali padidėti 10-12 proc., o pagal vidurkį atrodys, kad viso kolektyvo darbo užmokestis padidėjo 4-5 proc., nors eiliniai darbuotojai net nebus girdėję apie jokį padidėjimą. Bet tiesa ir tai, kad Lietuvoje šiuo metu darbo užmokestis auga lėčiau nei kitose Baltijos šalyse“.

Anot B. Gruževskio, artimiausius 10-12 metų nuolat mažės naujos darbo jėgos prieaugis, jos stigs vis labiau, o tai skatins darbo užmokesčio augimą.

Belieka priminti, kad minimalus atlyginimas Lietuvoje paskutinį kartą didintas 2008 m. sausį ir yra 800 Lt prieš mokesčius bei apie 680 Lt ,,į rankas“. Tarp ES šalių mažesnis negu Lietuvoje jis yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje. Mažiausia nedarbo draudimo išmoka yra 350 Lt, didžiausia – 650 Lt. Taip pat yra įvairių išmokų nepasiturinčioms šeimoms. Suskaičiuoti, kokios bus jo pajamos ir išlaidos dirbant už nedidelį  atlygį ir nedirbant – sugeba praktiškai visi.

Ir labai abejotina, kad šiomis dienomis paskelbtas Vyriausybės ketinimas minimalią mėnesinę algą nuo 2012 m. liepos 1 d. padidinti iki 850 Lt (į rankas apie 37 Lt – red. past.) paskatins grįžti į darbo rinką tuos, kurie gyvena iš pašalpų. Nes infliacija tuos 37 Lt bus jau kelis kartus prarijusi...

Taip pat skaitykite:

Kokios specialybės populiariausios darbo rinkoje?

Statybų bendrovės vadovas: statybininkų netrūksta – trūksta pinigų

Augančius lietuvių atlyginimus „suvalgo“ infliacija