Balandžio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad svarstoma galimybė pamažu leisti dėl karantino apribotam smulkiajam verslui atkurti dalį veiklos. Verslo atstovai teigė, kad pirmiausiai galėtų atsidaryti lauko kavinės, kepyklos ir smulkios įmonės, kur mažas kontaktas su klientais.
Švelnesnių sąlygų reikia ir stambiesiems
Balandžio pradžioje premjeras su verslo atstovais ketina aptarti galimybes atnaujinti verslą karantino metu. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus palankiai vertina galimybę verslui taikyti švelnesnį karantiną ir cituoja JAV prezidentą Donaldą Trumpą, sakydamas, „kad vaistai netaptų žalingesni už pačią ligą“.
„Reikia rasti ribą, kaip suderinti žmonių sveikatos apsaugą ir ūkinę veiklą. Pabuvus tiek laiko karantine, reikia galvoti apie ekonominės veiklos atnaujinimą. Ir žinios iš kitų šalių rodo, kad pats laikas apie tai galvoti. Verslas, be abejo, suinteresuotas dirbti, nes verslas, kuris šiuo metu sustabdytas priverstinai, kuris uždarytas, jis negauna jokių pajamų, kiti verslai negauna dalies pajamų. Ekonominė veikla tokia spirale ritasi žemyn, o tai negali tęstis be galo“, – tv3.lt kalbėjo V. Sutkus.
Ir nors balandžio 1 dieną S. Skvernelis minėjo, kad Vyriausybė svarstys galimybę leisti veiklą atkurti smulkiajam verslui, V. Sutkus teigia, kad karantino metu nukenčia ne tik smalkusis ar vidutinis, bet ir stambieji verslai.
„Daug kas daro fundamentalią klaidą, galvodami, kad smulkusis ir vidutinis verslas lemia valstybėje viską. Toli gražu taip nėra. Tai mes matome tą stambesnįjį verslą kaip duotybę, kuris lygtai, mūsų nuomone, savame turėtų veikti, ar ne? Bet kas būtų, jeigu sustotų energetikos įmonės?
Kitas dalykas, kad stambiosios įmonės generuoja kapitalą, o smulkiosios veikia aplink tas stambiąsias. Tai restoranai šiandien nedirba, bet, jeigu nedirbs didžiosios gamyklos, tai net ir leidus dirbti restoranams, nebus pinigų, kuriuos žmonės galėtų išleisti tuose restoranuose. Tai negalima to atskirti“, – akcentavo V. Sutkus.
Prie darbo grįžtų ne tik kavinės
Paklaustas, kokiems verslams Vyriausybė, jo manymu, galėtų leisti veikti net karantino laikotarpiu, LVK prezidentas išskyrė įvairias verslo kryptis nuo gydymo įstaigų iki augalų prekeivių.
„Apklausėme savo narius, šakines verslo asociacijas, tai daugelis nori dirbti. Ir odontologai yra įsivertinę savo galimybes ir mano, kad jie galėtų riboti pacientų srautą ir naudoti privalomas apsaugos priemones, ir galėtų užtikrinti saugią savo veiklą. Privačios medicinos įmonės norėtų atnaujinti paslaugas.
Automobilių salonai irgi mano, kad galėtų dirbti, priimti klientus iš anksto susitarę, kad nebūtų sankaupos žmonių. Taip pat mažmeninė prekyba, ta dalis, kuri sustabdyta, tai namų, ūkio buitinės prekės, sodo reikmenys ir kiti dalykai. Kas šiandien labai aktualu, tai prekyba lauko augalais, nes yra augalų sodinimo metas ir prekyba vyksta lauke, tai iš tikrųjų galima laikytis dviejų metrų atstumo“, – vardino V. Sutkus.
Jo teigimu, savo veiklą taip pat galėtų atnaujinti tos viešojo maitinimo įstaigos, kur įmanoma užtikrinti dviejų metrų atstumą tarp klientų, taip pat – sporto klubai ir įmonės.
„Turime dabar jau šiltus orus, tai galima kai kurią veiklą leisti, pavyzdžiui, lauko tenisas, golfas, bėgimo treniruotės, kur yra išlaikomas atstumas tarp žmonių“, – svarstė V. Sutkus.
Reikia diskusijų
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga akcentuoja, kad prieš švelninant karantiną tai reikia labai gerai apsvarstyti. Tiesa, ministras neatmeta galimybės pirmiausiai karantino sąlygas švelninti būtent verslui.
„Mes turime ruoštis, kaip išeidinėsime iš karantino situacijos ir turime pradėti galvoti, kokiomis aplinkybėmis gyventojai galėtų būti plačiau išleidžiami, atgaivinant tam tikras pardavimo vietas, galbūt viešojo maitinimo įstaigas numatant tam tikras sąlygas“, – žurnalistams spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Vis dėlto ministras atkreipia dėmesį, kad šis klausimas dar nėra aptartas su infektologais ir epidemiologais, todėl kol kas sunku kalbėti apie konkrečius terminus ar priemones.
„Tačiau tam tikrai ruošimės, galvosime, kokių priemonių ėmusis būtų galima galvoti, kaip gyventojai galėtų laisviau išeiti į gatvę, atgaivinti kai kuriuos verslus ir kaip atidaryti vietas, kur žmonėms reikia įsigyti tam tikrų dalykų. Tačiau dar nėra prasminga kalbėti apie švelninimo priemones“, – sakė jis.
Anot A. Verygos, net ir švelninant karantiną, prievolė dėvėti veido apsaugą turėtų išlikti.
„Galbūt būtų galima kalbėti apie temperatūros matavimą atėjusiems į įstaigą, prievolę dėvėti apsaugos priemones – nosies ir burnos apsaugos priemonę, pirštines, dezinfekuoti rankas, galbūt panaudoti tam tikras mobilias aplikacijas siekiant nustatyti kontaktus ir pan. Yra labai daug priemonių, kurias, neabejoju, sudėliosime kartu su ekspertais į vieną visumą, apibendrinsime ir nuspręsime, ką galima ir ko nedaryti“, – sakė jis.
Medikai skeptiški
Vilniaus universiteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius balandžio pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė manantis, kad, sėkmingai valdant koronaviruso infekciją Lietuvoje, karantiną būtų galima švelninti nuo balandžio 14-osios. Tačiau įspėjo, kad viruso protrūkiai gali kartotis, jei nebus suformuotas tvirtesnis visuomenės imunitetas.
Vis dėlto po kelių dienų profesorius savo „Facebook“ paskyroje pripažino paskubėjęs kalbėti apie karantino švelninimą.
„Mano pasisakymas Seime dėl karantino švelninimo po balandžio 13 dienos yra kiek per ankstyvas. Dar blogiau, kad visuomenėje tai suvokiama, kaip karantino panaikinimo galimybė po balandžio 13 dienos. Diskutuoti apie kurios nors ypač svarbios mūsų ekonomikos funkcionavimui veiklos užtikrinimą po balandžio 13 dienos turi specialistai. Kritiką priimu“, – rašė V. Kasiulevičius.
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, Visuomenės sveikatos mokslų daktaras Giedrius Vanagas savo „Facebook“ paskyroje rašė manantis, kad S. Skvernelio svarstymas švelninti karantino sąlygas verslui yra balandžio 1-osios pokštas.
„Premjero komanda svarsto atkurti dalį mažųjų verslų, o verslininkai sako, kad pirmiausia galėtų atsidaryti lauko kavinės... Žmonės, ar Jūs rimtai taip galvojate, kad tai yra būtiniausia paslauga visiems saviizoliacijoje esantiems?! Ar tikrai mes negalime, kurį laiką gerti kavą namuose? Kaip Jūs manote, tai skatins žmones laikytis saviizoliacijos, ar mažiau norėsis išeiti iš namų šylant orams, kai žinosime, kad yra mieste veikianti nuostabi lauko kavinukė. Galvojate ten eisime po vieną?“, – rašė G. Vanagas.
Taip pat jis iškėlė klausimą, ar artėjant Velykoms nereikėtų galvoti apie dar griežtesnį parduotuvių veiklos reglamentavimą, kad „jos netaptų virusų veisyklomis“.
„Gal pagalvokite, kaip apsaugoti mūsų senjorus nuo maišymosi su besimptomiais ir lengvai sergančiais, kurių dar iki šiol niekas netiria ir deja, bet jie vis dar galimai platina liga. Jei šių elementarių dalykų neapsvarstysite, nesakykite, kad klaidų nedaro tik tie kas nedirba“, – rašė G. Vanagas.
Nuo kovo 16 dienos paskelbus karantiną uždarytos visos ne maisto parduotuvės, restoranai, kavinės ir barai, kirpyklos, grožio salonai, taip pat poilsio ir kultūros, ugdymo įstaigos.
