Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja treneris, trenerių mokytojas ir online sporto bendruomenės „Priklausomi nuo sporto“ įkūrėjas Nojus Berlinskas.
Kaip sportuoti protingai, kaip pasiekti optimalių rezultatų, bet neperlenkiant lazdos? Kaip tai daryti, išvengiant perdegimo, palikti tokią sveiką ribą tarp noro sportuoti, įpročio formavimo ir tarp priklausomybės?
N. Berlinskas: Labai svarbi yra intencija, nuo kurios mes pradedame. Jeigu žmogus nori judėti ne tam, kad būtų sveikas, nemąstant į ateitį, dėl ko jis tai daro, o jis galbūt tiesiog nori šią akimirką nusimesti svorį, gražiau atrodyti, jis jaučiasi atskiras nuo savo kūno, kad jis gyvena kažkur čia, o čia kažkas ne į temą atrodo ir nori tą pakeisti, bet net nenori galvoti apie tai, ko mano kūnui reikia, kokie yra jo poreikiai, kokia yra mano fiziologija apskritai, kaip mes su gamta esam susiję ir gaunasi, kad žmogus tuomet siekia rezultatų, aukodamas savo kūno sveikatą, tam, kad kūnas atrodytų gražiau, tai truputėlį nelogiška, bet dažniausiai, kai žmonės nėra patyrę kažkokių perdegimų ar sveikatos problemų, tuomet jie net ir apie tai nesusimąsto pirmoje vietoje. Tai aš sakyčiau, kad sportas turėtų būti kaip įprotis, kaip būtinybė. Jeigu mes suprasime truputėlį daugiau apie viso kūno problematiką, kur tos problemos atsiranda, nuo ko jos atsiranda ir panašiai.
Taip pat, pavyzdžiui, kaip mes valomės dantis – mes esame išmokyti, kad mes tiesiog darome profilaktiškai, tam, kad nebūtų problemų ateityje, nes tai yra ta priežiūra, kurios reikalauja mūsų dantys ir mums klausimų nekyla – ir sąmoningi, ir nesąmoningi, jie valosi dantis, lygiai taip pat, kaip ir dauguma prausiasi. Yra visokių, bet dauguma tikrai prausiasi, nes kodėl? Nes tiesiog supranta pasekmes, kas bus, jeigu nesiprausi, niekam nesinori tų pasekmių turėti.
Tai lygiai taip pat ir sportas turėtų būti daugiau iš tokios perspektyvos, kad mes tai darome ne kaip pasirinkimą pakeisti savo išvaizdą, bet kaip kasdienę praktiką, kuri padėtų mums išlaikyti tą savo sveikatą ir ilgaamžiškumą, bet problema, kad kai žmonės tų problemų neturi, kažkokių su sąnariais, su stuburu, ir jiems nieko neskauda kol kas, jie net ir nemąsto į ateitį, kad jiems gali kažkas skaudėti.
Jie mąsto, kad „Gerai, dabar šiuo momentu aš esu užsiėmęs darbais, tai aš kaip ir neturiu kada dabar sportuoti. Tai automatiškai aš galiu nesportuoti, galiu dabar realiai eiti po truputėlį žemyn. Atsiras laiko, atsiras noro, įkvėpimo arba prispaus gyvenimas, kad pilvas jau bus toks didelis, kad negali savo kojų matyti“. Sako: „Gerai, kažką dabar padarysiu, ir po to vėl aš gyvensiu, kaip gyvenu“. Tai čia taip pat yra ir, sakykime, prioritetų ir vertybių nebuvimas, kai žmonės daugiau vertina savo darbą, kažkokią stabilizaciją, negu kad savo sveikatą, ir tiesiog ignoruoja savo kūną.
Kokia buvo tavo paties pirminė motyvacija sportuoti?
N. Berlinskas: Jeigu sportavai, kai buvai vaikas, tai ta motyvacija gali būti vienokia; jeigu, tarkim, tu pradedi, kai esi suaugęs – vėlgi kitokia; kai tu esi pagyvenęs senjoras – vėl kitokia. Kai esi vaikas, sportas suteikia daug pasitikėjimo savimi, ir jeigu jo trūksta, tai gali būti labai geras variantas, kaip mes galime išvis jį suformuoti.
Tai mano atveju buvo truputėlį atsiribojimas nuo gyvenimo, daug kompiuterinių žaidimų, tiesiog nenorėjimas eiti nei į lauką, nei kažkokių draugų buvimas ir automatiškai, kai tau nelabai sekasi gyvenime, tu susikuri kitą gyvenimą, kuris yra internetinis ir kada realiai tada iš to išėjau būtent su sportu, tai gavau pasiūlymą: „Gal pasitreniruokime? Čia sustiprėsi, daugiau savimi pasitikėsi, apsiginsi“.
Sakykime, tai yra sveika motyvacija, bet vis tiek tai buvo daugiau tas tikslas – sustiprėti, apsiginti ir galbūt kažkam atkeršyti, kaip sakant, kokiam broliui, sesei, kurie tave erzina ar panašiai, nes tu galbūt tiesiog esi per menkas, negali apsiginti ir panašiai.
Tai visi mes randame savo tą motyvaciją, dėl ko mes pradedame, bet mano suvokimu, jeigu mes padalintumėme, pavyzdžiui, žmoniją į tris dalis – vaikai, suaugę ir pagyvenę žmonės – tai būtų labai lengva pasakyti, kokia turėtų būti motyvacija šiai kategorijai.
Vaikai dabar apleidžia daug laiko prie ekranų, labai žiūri, susilenkia, susikūprina. Taip pat ir darželiuose, ir mokyklose sėdi kaip tik nori, ir greitai formuojasi ydinga laikysena. Jau kaklai nuvažiavę į priekį, atsiranda įvairios stuburo problemos, pečiai suapvalėja, vaikai nebegali pakelti rankos už galvos. Į mane nuolat kreipiasi mamos su vaikais dėl plokščiapėdystės, nemoka vaikščioti, nebemoka bėgti ir nebenori judėti visai – čia galbūt būtų paprasčiausia kreiptis į tėvus, kad tėvai daugiau fokusuotųsi į tai, kad vaikai judėtų ir atkreiptų dėmesį, kokios yra tos problemos, nes, sakau, kuo toliau, tuo yra blogiau ir čia ta motyvacija turėtų būti gal šiek tiek kaip priverstinė – kad būtų judėjimas, o kitaip tariant, ne kad tėvai verstų, bet kad rodytų pavyzdį, kaip mankštintis, ir patys darytų tai kartu su savo vaikais.
Suaugusiems žmonėms reikia suvokti, kad jie turi daug atsakomybių, dėl ko jie nesimankština, nesportuoja. Tai yra darbai, santykiai, šeima, įvairios kitos atsakomybės, finansinė našta ir panašiai. Jiems reikia suvokti, kad jie tiesiog negali arti ir tikėtis, kad viskas bus gerai. Elementarus dalykas – biologinis laikrodis ir amžius, mes turime biologinį amžių ir mes turime chronologinį amžių.
Vadinasi, jeigu žmogus persistengia per daug ir neatsistato savo resursų, jis elementariai sensta žymiai greičiau ir tuomet pas mane ateina žmonės, kuriems 53-55 metai, jie jau turi insultą, jau vos paeina, jau pakeisti pusę kūno sąnarių, išbandė tūkstančius vaistų ir realiai nebenori net gyventi.
Reikia suvokti, kad mes turime galvoti apie visą gyvenimą ir negalime tų resursų ištaškyti per 10–20 metų, o paskui egzistuoti likusį gyvenimą. Čia turėtų būti motyvacija suaugusio žmogaus, ir taip pat – kad būtų pavyzdys savo vaikams, ir tiesiog elementariai, jeigu sudegs sveikata, tai nelabai ten galėsi tuo gyvenimu ir mėgautis, kad ir ką tu bepasiektum.
O senjorai tiesiog – kad nugyventų kokybišką gyvenimą, greitai vaikščiotų, greitai savimi pasirūpintų patys, o ne kažkur gulėtų ligoninėje, kad jiems sauskelnes keistų kažkas – tai yra visiškai pasirinkimas.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
