Pirmadienį paskelbtame komentare analitikas pirmiausia sako, kad Keiras Starmeris, Emmanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas padarė rimtą klaidą, nes nesutiko pripažinti, kad geopolitinis centras pasislinko.
„Kai 1914 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, daugelis manė, kad jis baigsis iki Kalėdų. Mūsų iliuzijos apie Rusijos ir Ukrainos karą yra dar didesnės. Norime, kad Rusija pralaimėtų, o Ukraina kovotų tiek, kiek reikės, idealiu atveju – amžinai.
Susijusi iliuzija yra mintis, kad Rusija liks amžinai atstumta, jos turtas bus įšaldytas, ji bus nuolatinė persona non grata tarptautinėje diplomatijoje ir tarptautiniame sporte. Žmonės natūraliai sunkiai įsivaizduoja pokario laikotarpį, kol karas vis dar siaučia.
Rusijos ir Ukrainos karas beveik tikrai baigsis tam tikru susitarimu. Kai tai įvyks, daugelis žmonių sunkiai susitaikys su neišvengiamu Rusijos atstūmimu. Kuo labiau esate linkę manyti, kad Ukraina vis dar gali laimėti, tuo sunkiau jums bus susitaikyti. Santykiai nebus grąžinti į status quo ante. Tačiau jie normalizuosis, nes verslas nori užsiimti verslu, kaip visada daro taikos metu“, – pastebi analitikas.
Kur vertindami Rusiją suklydo Vakarai?
Anot W. Munchau, viena iš priežasčių, kodėl Vakarai nėra laimėtojų pusėje, yra tai, kad jie kartoja seną klaidą – nuvertina Rusiją.
2022 m. kovą JAV gynybos viceministras teigė, kad Rusijai baigiasi ginklai. Tą patį mėnesį reitingų agentūra „Fitch“ pareiškė, kad Rusija netrukus taps nemoki. O vienas į atsargą išėjęs JAV generolas prognozavo, kad karas baigsis iki Kalėdų.
Vėliau, tų pačių metų spalį, buvęs V. Putino ekonomikos patarėjas Andrejus Illarionovas prognozavo, kad V. Putinas per metus išnaudos pinigus ir užsienio atsargas. Europos Sąjunga priėmė 19 sankcijų paketų prieš Rusiją, kiekvieną kartą teigdama, kad tai atims iš V. Putino priemones karui tęsti.
„Europiečiai visiškai klydo. Nuo karo pradžios Rusija pralenkė visas Vakarų ekonomikas. Skirtingai nuo Vakarų šalių, ji priėmė karo ekonomiką, kuri pasinaudojo Keyneso paklausos skatinimu. Per tuos metus ji tapo nepriklausoma nuo doleriu pagrįstos pasaulinės finansų sistemos.
Rusijai nereikia dolerių ir eurų, kad gamintų tankus ir raketas. Jei kas nors šiuo metu kenčia nuo finansinių sunkumų, tai yra Europos šalys. Po to, kai Donaldas Trumpas atšaukė savo paramą Ukrainai, europiečiai suprato, kad neturi pakankamai fiskalinės erdvės, kad Ukraina galėtų laimėti karą“, – rašo W. Munchau.
Anot jo, Vakarai klydo net statistiniuose duomenyse, nepakankamai įvertino Rusijos ekonomikos dydį.
„Standartinis būdas palyginti ekonomikos dydį yra naudoti jų ekonominę produkciją, išmatuotą doleriais. Tačiau tai mums suteikia klaidingą vaizdą, kai bandome palyginti save su tokia ekonomika kaip Rusijos, kuri yra atskirta nuo dolerio rinkų.
Teisingas būdas tai padaryti yra matuoti Rusijos ekonomiką pagal tai, ką galima nusipirkti už Rusijos pinigus. Pasaulio bankas taip pat naudoja vadinamąjį perkamosios galios paritetą. Jis mums suteikia tai, ką norime žinoti: kiek ginklų Rusija gali pagaminti. Pagal šį rodiklį pamatysite, kad Rusija yra didesnė už Vokietiją.
Kai prasidėjo karas ir rublis trumpam žlugo, žmonės guodėsi klaidinančiu pastebėjimu, kad pagal klaidinančius dolerio rodiklius Rusijos ekonomika yra tokio dydžio kaip Nyderlandų. Tai visiškai nėra tiesa“, – pastebi jis.
Vakarai esą taip pat klaidingai įvertino Kinijos vaidmenį.
„Joe Bideno užsienio politikos komanda nuolat nuvertindavo strateginę Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos sąjungą. Viena iš nenumatytų šio karo pasekmių yra tai, kad Kinija ir Rusija šiandien yra daug mažiau priklausomos nuo dolerio finansų rinkų nei 2022 m.“ – teigia analitikas.
Taigi, kaip mes taip suklydome, klausia jis. W. Munchau teigimu, galima pastebėti tendenciją, kad karą Ukrainoje yra linkstama lyginti su Antruoju pasauliniu karu. Tai savotiškas bandymas apgauti save, „nes mes žinome, kaip baigėsi tas karas“.
Kaip baigsis karas Ukrainoje?
Dauguma karų nesibaigia pergale ar pralaimėjimu. Jie arba išblėsta, arba baigiasi taikos sutartimi ar paliaubomis. Rusijos ir Ukrainos karas bus vienas iš tokių, sako analitikas.
„Nebus aiškių nugalėtojų ir pralaimėjusių. Nebus tarptautinio tribunolo, kuris įkalins Vladimirą Putiną ir privers Rusiją priimti kompensacijų mokėjimus. Nebus Versalio.
Vietoj to bus taikos sutartis. Taikos derybos prasidėjo Abu Dabyje ir netrukus persikels į Vašingtoną. Detalės yra sudėtingos. Yra daugiau priežasčių, dėl kurių taikos sutartis gali žlugti, nei dėl kurių ji gali pavykti. Tačiau nėra sunku nuspėti galutinį sutarties rezultatą, kai ji bus sudaryta.
Rusija gaus Donbasą, rytinės Ukrainos regioną, kurį sudaro Luhansko ir Donecko sritys, kurių beveik 90 proc. ji kontroliuoja. Be to, Rusija taip pat išlaikys užimtas teritorijas Zaporižioje ir Chersone pietuose. Europoje įšaldytas Rusijos turtas bus atšildytas ir panaudotas privačiojo sektoriaus investicijų priemonei, skirtai Ukrainos atstatymui finansuoti“, – tikina analitikas.
Jo manymu, Europos idėja, kad įšaldyti turtai bus panaudoti reparacijų mokėjimams, yra dar viena iliuzija. Europiečiai gali teisėtai nuspręsti palikti pinigus įšaldytus. Tačiau tai būtų susitarimo žlugimas. Tokiu atveju karas tiesiog tęsis.
„Bet kuriuo atveju, kai karas baigsis, Rusija gaus didžiąją dalį žemės, kurios ji reikalauja. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad Ukraina yra pralaimėtoja. Ji pasieks savo svarbiausią tikslą – išlikti nepriklausoma. Tai nebuvo visiškai aišku 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo karas“, – pabrėžia W. Munchau.
Kita svarbi detalė – kai karas baigsis, Vakarų santykiai su Rusija palaipsniui normalizuosis.
„Tai jau pradeda vykti. Maskvos ir Sankt Peterburgo viešbučiai pilni JAV verslininkų, laukiančių sandorių sudarymo. Girdėjau, kad Vokietijos įmonės derasi su rusais Abu Dabyje“, – pasakoja jis.
Netgi įmanoma, kad Baltijos jūroje esantys „Nord Stream“ dujotiekiai bus suremontuoti ir vėl naudojami Rusijos dujų tiekimui į Europą.
„Tarp Europos šalių manau, kad Vokietija ir Jungtinė Karalystė bus pirmos eilėje atnaujinti verslą su Rusija, nors ir atsargiau nei anksčiau“, – sako analitikas.
„Kai Rusijos turtas bus atšildytas ir Rusijai bus atkurta prieiga prie pasaulinių finansų rinkų, Londonas beveik neabejotinai vėl taps turtingų rusų finansų centru, ar mums tai patinka, ar ne. Jungtinė Karalystė tikriausiai nustatys griežtesnes pinigų plovimo taisykles Rusijos pinigams nei anksčiau. Abiejų šalių verslo investuotojai bus atsargesni ir jautresni geopolitinei rizikai“, – rašo W. Munchau.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Jokių.
2) Jei karas tęsis toliau ir nebus ugnies nutraukimo arba susitarimo dėl taikos, kuo tai baigsis ?
Ukrainos kapituliacija.
3) Ar yra kitų variantų ?
Ne, nėra.
Kas tiki, kad Ukraina kariaus tol, kol nugalės rusiją ? Kam dar neaišku, kad tokia strategija baigsis UKR kapituliacija ? Kodėl LT visomis priemonėmis remia ne taikos derybas, o artėjančią UKR kapituliaciją ?
