Nors apie visuotinį šaukimą kalbama ne pirmus metus, politikai pripažįsta, kad deramo dėmesio ir finansavimo ši priemonė anksčiau nesulaukė.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Valstybės gynimo taryba apsisprendė, kad Lietuvoje įves visuotinį šaukimą, kai tarnauti kariuomenėje privalės visi tai galintys daryti jaunuoliai.
„Nusprendėme, kad visuotinis šaukimas bus įgyvendintas nuo 2032-ųjų metų. Ir kalbėdami apie visuotinį šaukimą, kalbame apie vaikinų šaukimą“, – po VGT posėdžio teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Sprendimas sulaukė kritikos
Tiesa, tokia data užkliūva tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.
„Man jausmas, kad tiesiog yra perkeliama atsakomybė naujoms valdžioms. 2029 m. Lietuvoje keisis prezidentas, 2028 m. Lietuvoje keisis Seimas ir Vyriausybė, man toks jausmas susidaro, kad mes nusimetame nuo tokių sprendimų atsakomybę“, – komentavo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Norėjosi man gal ambicingesnio plano, bet kariuomenė nusvėrė argumentais dėl savo pasirengimo, kada jie bus pasirengę. Tiesiog čia į tas lenktynes nesileidome, kliovėmės kariuomenės vado argumentacija. Tas tempas ir koncentracija dėmesio yra šiek tiek kitur“, – sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Šiuo metu į kariuomenę pašaukiama daugiau nei 5 tūkstančiai jaunuolių kasmet. Pasak G. Nausėdos, esant visuotiniam šaukimui, dėl demografinės situacijos ir dėl to, kad kone pusė jaunuolių nėra tinkami tarnybai dėl sveikatos, kasmet būtų šaukiama apie 7,5 tūkstančio jaunuolių.
„Infrastruktūra – ne vien kareivinės, bet ir šaudyklos, poligonai, įranga, technika, ginkluotė. Mes pasiskaičiavome, kad 2032 metai būtų tas laikotarpis, nuo kurio būtų galima sklandžiai, subalansuotai pereiti prie visuotinio šaukimo“, – komentavo Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Visuotinis šaukimas gali kainuoti iki 120 mln. eurų
Pasak G. Nausėdos, merginos toliau galėtų atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai, tačiau neatmetama, kad prie merginų visuotinio šaukimo klausimo bus sugrįžta ateityje.
„Aš galvoju, kad tolimoje ateityje veikiausiai kalbėsime ir apie tai. Kadangi vertiname Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę, tai patvirtinta ir NATO dokumentuose, veikiausiai prie šitos sistemos galimai pereisime vėlesnėje ateityje. Kokybinis parengimo aspektas ir jo dominavimas prieš kiekybinį ir lėmė tokį sprendimą, kurį mes šiandien priėmėme“, – teigė G. Nausėda.
Apie visuotinį šaukimą dar 2022 m. kalbėjo ir buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas. Tačiau tai buvo tik kalbos. L. Kasčiūnas teisinasi, esą kiti darbai užgoždavo visuotinio šaukimo projektą. Dėl to reikalinga infrastruktūra nebuvo sparčiai vystoma.
„Galima aiškinti, kad prioritetai buvo tokie. Visą laiką yra divizijos formavimas. Taip pat yra kiti įsigijimai, pagal NATO planus turime pasidaryti dalykus, dar yra oro gynybos reikalai. Matyt, galima kalbėti apie prioritetų klausimą, bet faktas, kad tam tikri žingsneliai link visuotinio šaukimo buvo“, – tikino L. Kasčiūnas.
Perėjimas prie visuotinio šaukimo, pasak šalies vadovo, gali kainuoti iki 120 milijonų eurų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
