Kai visame rajone dirba tik vienas policijos ekipažas, kaimo žmonėms reikia pasukti galvą, kaip apsiginti, kol atvažiuos bendruoju pagalbos telefonu 112 iškviesti pareigūnai. Kai kas ginasi šunimis, kai kas – kirvakočiais.
Savigynai – kirvakotis ir apgalvotas planas
Onos Paliukienės vienkiemis Joniškio rajone, pasislėpęs tarp medžių ir senų apgriuvusių fermų. Artėji prie kiemo, tuoj įsijungia „signalizacija“ – du šunys. Vienkiemio šeimininkė dirba kieme ir giria savo sargus.
Dieną ją dažnai lanko atokiau gyvenantys giminaičiai, užsuka kaimynai. O naktį?
„Nebijau“, – žvaliai sako aštuoniasdešimtmetė ir kviečia į vidų.
„Va“, – rodo medinį įrankį. Naujas ilgakotis kirvakotis, pirktas specialiai savigynai. Jį visada laiko po ranka.
„Su kirviu žmogų gali sužaloti, aš to nenoriu, o čia tik apsvaiginsi“, – turi savo taktiką moteris.
Ji apsigynimo planą yra apgalvojusi iki smulkmenų: jei kas į kiemą – signalą duoda šuniukai. Telefonas – po ranka. Skambutis policijai ir netoliese gyvenantiems jauniems giminaičiams. Kol išmuš langus, Ona suspės pagriebti kirvakotį ir patykoti plėšiko. Plojusi įsibrovėliui kirvakočiu, ji stengtųsi surišti rankas. O per laukus jau ir giminės atbėgs.
Namelį supo trise
„Buvo čia kartą užsukę trise apie vidurnaktį“, – pasakojo vienkiemio gyventoja Ona. Šunys davė signalą. Moteris pamatė, kad po kiemą, apie langus vaikšto trise. Kaip tik buvo pensijų mokėjimo laikas.
Moteris pinigų namie nelaiko, bet suskubo skambinti netoli gyvenančiam giminaičiui. Šis specialiai nusipirkęs galingą prožektorių. Vyras akimirksniu suskubo ir kelią galingu prožektoriumi pasišvietė.
„Pamatė prožektoriaus šviesą, nusikeikė, vienas kitam pasakė „Maunam!“ ir dingo nuo langų, – prisiminė Ona galimus plėšikus. – Kol policiją būčiau prisišaukusi, kol ji būtų suradusi mano namelį, tikriausiai jau būčiau buvusi gatava“.
Po įvykio dienos metu, kai prie autoparduotuvės jai išmušė lazdelę iš rankų ir reikalavo „paskolinti“ pinigų , Ona paprašo, kad autoparduotuvė dabar atvažiuotų arčiau jos namų.
„Norėjau prašytis policijos, kad duotų kokį šautuvėlį dujinį. Ale neišdrįsau. Su šautuvėliu būtų žymiai drąsiau“, – sakė aštuoniasdešimtmetė.
Vienkiemių durys svetimiems neatsiveria
Užsukome į dar kelis vienkiemius, bet į daugelį niekas neįsileido, nors namie buvo. Juk nežinia, ko gali sulaukti iš prašalaičio.
Viename iš vienkiemių pasitiko šunų choras – ne iš karto supratome, iš kur jis. Kieme nesimatė nė vieno – lojo uždaryti name.
Kitame vienkiemyje paklibinome iš vidaus grandinėle užkabintas duris. Dar kitame vienkiemyje pasitiko turbūt dar nuo XIX amžiaus išlikę pranešimo, kad šeimininko nėra namie, bet jis netoliese, ženklai – durų rankena užkišta iš lauko pagaliuku, o šluota atremta šalia durų.
Saugu, kai šalia kaimynai
Joniškio rajono Lankaičių kaime gimęs, augęs ir su šeima gyvenantis Saulius Vaičiulis tikina, kad kaime, kur kaimynas šalia kaimyno, gyventi saugu. Kaimynai mato, girdi.
Nors saugumo priemonių reikia imtis: kieme yra skirtingose vietose pakabinti šviestuvai, valdomi iš namo. Šunelis sulojo, Saulius iš karto dega kieme visas lempas: plėšikai ir vagys šviesos nemėgsta.
„Svetimi dėl kokios smulkmenos nevažiuos toli vogti. Savi. Žinomi. Buteliui vagia“, – pasakojo Saulius.
Nors pasitaiko smulkių vagysčių, bet įsilaužimų į namus, žmonių sužalojimų Lankaičiuose nebuvę.
Degtinę ir cigaretes vogė glėbiais
Pavasarį buvo apvogta Gaižaičių kaimo parduotuvė. Kaimo žmones išgąsdino šis įvykis, jo detales ir pamokas kaimas mini iki šiol.
Žmones pribloškė tai, kad vogė savi vaikai, gyvenantys netoliese miestelyje, vasaras leidę Gaižaičiuose. Tarp jų buvo ir nepilnamečių.
Parduotuvės savininkė Danutė Streleckienė ir pardavėja Lonija Riškuvienė stebėjosi, kad alkoholis pamaišė vaikams protą.
Parduotuvės stiklas dužo paryčiais, keli vaikinukai pripuolė prie lentynų ir kiek apėmė alkoholio butelių, tiek ir nešė. Dar griebė cigarečių. Kaime žmonės anksti keliasi, todėl netruko pastebėti, kad išdaužtas parduotuvės stiklas.
Vagių nei toli, nei ilgai ieškoti nereikėjo.
Ėjo su tėvais ir advokatais, atsiprašinėjo, atlygino visus nuostolius. „Nenorėjau vaikams gadinti gyvenimo teistumu, atleidome“, – sakė parduotuvės savininkė.
Visam rajonui – vienas ekipažas
Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Stasys Rakštys sako, kad žmonių rajone, ypač kaimuose, mažėja, bet nusikaltimų – daugėja.
Labiausiai šiemet sukrėtęs įvykis – rugpjūčio pabaigoje nuošalioje rajono sodyboje nukankintas garbaus amžiaus tremtinys, gaudavęs nemažą pensiją.
S. Rakštys skaičiuoja: visame Joniškio rajone patruliuoja tik vienas pareigūnų ekipažas. Panaikinta labiausiai nutolusio nuo rajono centro miestelio – Žagarės – policijos nuovada, kurioje yra dirbę penkiolika pareigūnų, budėjimas vykdavo visą parą. Nuo Joniškio iki Žagarės – apie 30 kilometrų.
„Taupoma žmonių saugumo sąskaita“, – skėsteli rankas viršininkas S. Rakštys.
Dabar visose rajono seniūnijų patalpose yra įrengti kabinetai policijos pareigūnui, kuris dirba dažniausiai vieną ar kelias dienas per savaitę po kelias valandas.
„Bet visiems aišku, kad nei vagys, nei nusikaltėliai neina savo darbų daryti dieną“, – sakė S. Rakštys.
Trūksta beveik penktadalio pareigūnų
„Joniškio policija automobilių turi pakankamai, kuro pakanka. Trūksta žmonių, – sakė S. Rakštys. – Joniškio rajono komisariate apie 16 procentų pareigybių – neužimtos. Įdarbinti galėtume 9 pareigūnus, bet norinčių neatsiranda. Joniškio rajone, tarp visų apskrities policijos komisariatų – pats didžiausiais pareigūnų „nekomplektas“.
Pareigūnas tikino, kad vyksta į rajono mokyklas, abiturientai raginami stoti į policijos mokyklą.
„Norinčių atsiranda, bet sveikatos patikrinimas nubraukia apie pusę visų norinčių stoti į policijos mokyklą. Praėjusiems sveikatos patikrinimą dar reikia išlaikyti fizinio pasirengimo egzaminus. Tada dar apie pusę jaunuolių nubyra. Dabar jaunimas nėra nei labai sveikas, nei gerai fiziškai pasiruošęs. Dabar daugelio laisvalaikis nebe futbolas, krepšinis, o kompiuteris: pirštų raumenys gal ir išlavinti spaudant klavišus, o daugiau – nieko“, – sakė pareigūnas.
Policijos mokykla per metus išleidžia apie 100–120 paruoštų pareigūnų visai šaliai. Joniškio rajonas per metus, S. Rakščio teigimu, gauna geriausiu atveju 1–2 naujus pareigūnus.
Bet ir šie ne visada lieka.
Šluota durų „rakinti“ nebegalima
Dažniausi nusikaltimai rajone – smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės.
„Jeigu žmonės nevartotų tiek alkoholio, pusės nusikaltimų neįvyktų, –įsitikinęs S. Rakštys. – Vagia net nuo krosnies rinkius arba surenka nuo krosnies puodus ir kibirus – parduoda. Močiutė pareina iš daržo, reikia sriubą virti, o nebėra nei ant ko, nei kame“.
Vagys iš toli į rajoną atklysta retai, dažniausiai nusikaltimus daro vietiniai: neturintys darbo, veltėdžiai, mėgstantys išgerti.
Pareigūnas stebisi, kad kaime dar neretas durų „užraktas“ – atremta į duris šluota.
„Tam, kuriam tereikia 4–5 litų „bambaliui“, durys atviros. Kiek dar žmonių laiko pinigus po pagalvėmis?“ – pasakojo pareigūnas.
Vos pajutus pavojų, pareigūnas pataria pirmiausia skambinti 112.
Rita ŽADEIKYTĖ
