Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.
• Apie Vyriausybės nuopelnus ekonomikoje rašoma, kad buvo tęsiami krizės įveikimo darbai, priimti ekonomikos atsigavimui būtini sprendimai, kad šalies gyventojai ir krašto ūkis patirtų kuo mažesnius praradimus. Šie sprendimai leido pasiekti pagrindinį tikslą – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta.
Prekių ir paslaugų eksportas augo visus praėjusių metų ketvirčius, o aukščiausią tašką pasiekė spalio–gruodžio mėnesiais, kai eksporto rodiklis siekė 17,9 proc. ir buvo didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Vyriausybė didžiuliu laimėjimu laiko 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimą, iki 8,1 proc. sumažintą valdžios sektoriaus deficitą.
• Apie energetikos politiką rašoma, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros vartotojams elektros energijos kainos padidėjo, tačiau ne tiek daug, kaip tikėtasi. Esą jas suvaldyti padėjo ir 2010 m. pradžioje pradėjusi veikti elektros birža „BaltPool“.
Didžiausia elektros energijos gamintoja – Lietuvos elektrinė – nėra pajėgi konkuruoti rinkoje, todėl elektros gamina tik tiek, kiek reikia sistemos stabilumui užtikrinti. Daugiausia elektros buvo importuojama iš Rusijos, tai dar labiau padidino šalies priklausomybę nuo šios energijos išteklių tiekėjos. Todėl, siekiant subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą, naujos branduolinės jėgainės projekto įgyvendinimas tapo dar svarbesnis.
• Apie užimtumo didinimą rašoma, kad ES ir biudžeto lėšomis aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms 2010 m. skirta 1,4 mlrd.litų, o tai padėjo įsidarbinti 191,2 tūkst. asmenų. Pernai darbo biržose įregistruota 356,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 17,9 proc. mažiau negu per 2009 m. Tačiau iš ataskaitoje pateiktos diagramos matyti, kad 2010 m. sausio mėn. bedarbių buvo 287,467, o gruodžio mėn. jų skaičius ūgtelėjo iki 311,261. Didžiausia problema – didelis ilgalaikių bedarbių skaičius ir jų dalies didėjimas, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi.
• Apie Vyriausybės šeimos politiką rašoma, kad svarbiausias jos tikslas – kurti palankią šeimai aplinką, užtikrinti visavertį šeimos funkcionavimą. Todėl šeimoms ir vienišiems asmenims, negaunantiems pragyvenimui reikalingų lėšų, pernai buvo išmokėta 947,2 mln. litų. Vidutiniškai per vieną 2010 m. mėnesį socialinę pašalpą gavo 181,3 tūkst. asmenų – palyginti su 2009 m., padaugėjo 1,9 karto.
• Apie migracijos politiką rašoma, kad sprendžiami su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susiję klausimai, planuojama pradėti vienos formos leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams išrašymą.
• Apie emigracijos mastus ir Vyriausybės veiklą šioje srityje ataskaitoje nėra nė žodžio. Tik jos priede „Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2010 m. ataskaita“ užsimenama apie ekonominę emigraciją, konstatuojant, kad nevienodas ES valstybių narių ekonominio išsivystymo lygis ir ekonominis sunkmetis lėmė didelį ekonominės emigracijos mastą, jis kelia socialinę riziką ir gali turėti neigiamą įtaką ekonomikos augimui.
• Apie jaunimo politiką rašoma, kad ji skirta 14–29 m. asmenims, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 803 tūkstančiai. Pernai finansuotose 62 programose jaunimo organizacijoms stiprinti dalyvavo 168 tūkst. asmenų. Užtat beveik 300 tūkst. lankytojų sulaukė jaunimui skirtas informacinis portalas „Eurodesk.lt“, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, veiklą, problemas ir jų sprendimo būdus.
Povilas Gylys, ekonomistas, profesorius:
Sakyčiau, kad ne Vyriausybė, o vargšai ištempė Lietuvą iš krizės. Sumažintos pensijos, kitos išmokos, ES parama. Daugiau nei 4 mlrd. litų perlaidos, kurias emigravę lietuviai siuntė savo šeimoms, irgi prisideda prie to, kad mes nebankrutuojame, kad žmonės gali nusipirkti duonos, o kepyklos gali tą duoną parduoti. Bet tai ne Vyriausybės nuopelnas.
Makroekonomikos valdymo, kurį turėtų vykdyti Vyriausybė ir centrinis bankas, Lietuvoje beveik nėra. Mes kapanojamės smulkmenose, o strateginio požiūrio ir rimtų priemonių, kurios gerintų šalies ekonominę padėtį, nematome. Štai buvo pažadai pradėti daugiabučių apšiltinimo programą, bet nieko neįvyko. Todėl, kad čia ne eksportas, kuris atsigauna be Vyriausybės valios ar veiksmų, o todėl, kad atsigauna Europos rinkos. Va, jeigu dėl Vyriausybės vykdomų programų šiandien darbo neturėtų ne 300 tūkst., o bent 250 tūkst. žmonių, jau būtų galima premjerą Andrių Kubilių sveikinti su kuklia pergale.
O šiandien jo vadovaujamai Vyriausybei galime nebent pasakyti ačiū, kad nenugramzdino mūsų dar giliau. Kad kol kas plūduriuojame, nors tai dar ir nėra plaukimas.
Vytautas Gapšys, Seimo opozicijos lyderis:
Vyriausybė giriasi, kad laiku mokėjo apkarpytas pensijas? Manau, tai nesąžininga. Nereikėtų girtis ten, kur pasigirti tikrai nėra kuo. Net ir tai, kas buvo daroma pusėtinai, pavyzdžiui, viešųjų finansų stabilizavimas, turime sąžiningai pripažinti, kad pavyko pasiekti tik valstybės skolos didinimo sąskaita. Grąžinti tą skolą teks ne šiai Vyriausybei, o visiems mums.
O dėl energetinio saugumo galėčiau pasakyti, kad Vyriausybė nenuveikė nieko po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ir mes esame energetiškai priklausomi ne nuo ES šalių. Vyriausybė turėjo dvejus gražius metus pasirūpinti elektros jungčių statyba. Norisi paprašyti, kad pasijudintų bent per tuos likusius būti valdžioje metus, o ne lakstytų į Briuselį prašyti, kad ES nepirktų elektros iš kaimynų elektrinės, kuri dar nė nepastatyta.
Po teisybei, nėra taip svarbu, ką Vyriausybė toje savo ataskaitoje prirašė. Lietuvai reikia veiklos rezultatų, kad žmonės iš tos veiklos pajustų realią naudą, o ne būtų maitinami gražiais pažadais ir pagyrūniškomis ataskaitomis.
Parengė Alia ZINKUVIENĖ
