Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kur bus perdislokuoti kariai esantys Vokietijoje?
CNN skelbia, kad yra tikimasi Irano atsakymo į pateiktą Jungtinių Valstijų vieno puslapio memorandumą su 14 punktų, bet vis dėlto šalys, kurios kritikuoja Jungtinių Valstijų karą Irane, ispanai, italai, vokiečiai, susiduria su pykčiu iš Trumpo. Ypač vokiečiai, 5 tūkst. karių planuoja atitraukti. Jūs esate sakęs, kad karių perdislokavimas iš vienos teritorijos į kitą yra iš esmės yra normalus procesas? Ar šiai dienai yra žinoma, kur tie kariai galėtų keliauti? Ar Lietuva yra tame sąraše?
R. Kaunas: Šiai dienai vyksta diskusijos, tiek Baltijos regionas, tiek Lenkija, tiek kitos šalys dalyvauja diskusijoje ir teikia savo siūlymus, matymus, įžvalgas. Kaip, kur kariai bus perdislokuoti, ar bus grąžinti Jungtines Amerikos Valstijas, mes sužinosime artimiausiu metu. Rotacijos ir tam tikras pokytis karių yra normalus procesas.
Šiuo atveju, aš manyčiau, mes turime labiau akcentuotis į tai, ką darome patys. Tiek Lietuva, tiek Baltijos regionas, tiek Lenkija, tiek Vokietija tiek visa europinė NATO dalis, kokias investicijas mes darome į savo gynybą, kad kuo mažiau būtume priklausomi nuo kitų šalių ir tuo pačiu galėtume padėti kitoms šalims savo gynybiniais pajėgumais.
Aš visgi siūlyčiau labiau koncentruotis į save, investuoti daugiau į savo gynybinius pajėgumus ir tuo pačiu išlaikant diplomatinius santykius, išlaikant konstruktyvų dialogą su partneriais stiprinti tiek atgrasymą, tiek gynybą.
Ar Lietuva gali būti rami?
Žiūrint į amerikiečius, ar mes šiai dienai esame 100 proc. ramūs? Galbūt tai, kad pas mus karių skaičius nemažės, kaip tik į pozityvą gali viskas išplaukti mums ar nebūtinai?
R. Kaunas: Mes esame gavę įvairių indikacijų, kad tuos darbus, kuriuos Lietuva atlieka, yra pavyzdinio sąjungininko įvaizdis ir darbai. Tiek mūsų gynybos finansavimas, kuris yra procentine išraiška didžiausias tarp visų 32 NATO valstybių. Procentine išraiška mes investuojame daugiausiai į gynybos pajėgumus.
Šiai dienai atitinkame NATO standartus, sukuriame reikiamas treniruočių sąlygas savo sąjungininkų kariams Lietuvoje, prisidedame prie karių išlaikymo finansine prasme. Investicijas, kurias mes atliekame, jos yra tikrai matomos, suprantamos ir teikiamos kaip pavyzdys kitoms NATO valstybėms.
Ar koalicija pritars siūlymui?
Praeitoje laidoje kalbėjome, ar Lietuva turėtų padėti Hormuzo sąsiauryje užtikrinti saugią laivybą, atsiliepti į amerikiečių kvietimą. Buvo nuogąstavimų, ar tikrai Seime bus tas mandatas suteiktas, ar tikrai nebus aštrios diskusijos? Kaip elgsis jūsų koalicijos partneriai, kurie štai balsavo prieš Kapčiamiesčio poligoną? Ar jūs esate tikras, kad koalicijos partneriai supras jūsų išdėstytus argumentus, kodėl mes turėtume prisijungti?
R. Kaunas: Lietuva nesijungia į karą. Lietuva nesiunčia karių į karą. Mes norėtume siųsti karius ir prašysime mandatų taikos palaikymui. Tai yra išminavimas, o ne minavimas, kaip pavyzdys. Taikos palaikymo misijos yra normalios ir standartinės. Tikrai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai Lietuva kaip sąjungininkė, kaip civilizuota valstybė stengiasi prisidėti prie taikos palaikymo visame pasaulyje.
Nemanau, kad šioje vietoje turime kažkokį tai išskirtinumą. Yra sąlygos, kurios reikalingos šiai misijai. Tai yra ugnies nutraukimas, taikos susitarimas ir tos sąlygos turės būti užtikrinamos, kad mūsų kariai galėtų saugiai atlikti išminavimo darbą. Jeigu mes nuspręsime, kad tai yra išminavimo pajėgumai.
Kas vyksta su Kapčiamiesčio poligonu?
Dėl Kapčiamiesčio poligono, viskas jau, ramybė, pasirašytas įstatymas ir įsigalioja. Kas dabar vyksta? Ar jau prasidėjo kažkokie darbai ten?
R. Kaunas: Dabar vyks pirkimas nepriklausomų turto vertintojų. Vėlgi, viešųjų pirkimų būdu. Bus nuperkami ekspertai, kurie įvertins nekilnojamo turto kainą įvairiomis aplinkybėmis, įvairiomis formuluotėmis pagal savo metodikas. Tai nėra Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai, tai yra nepriklausomi turto vertintojai.
Toliau bus teikiami siūlymai, išpirkimo susitarimai su gyventojais. Dalis turto savininkų, kurie yra mokomojoje teritorijoje, turi galimybę apsispręsti, ar jie nori parduoti, ar jie nenori parduoti ir tam turės 10 metų periodą.
Po turto vertinimo, po poligone esančio nekilnojamo turto formalių sutvarkymų prasidės projektavimo darbai ir tada žemės darbai. Turiu paminėti, kad įstatymo projektas yra priimtas praktiškai mėnesiu anksčiau negu buvo planuota pagal datas. Tai mes tikrai niekur nevėluojame.
Kapčiamiesčio poligono vardas
Emilijos Pliaterytės vardas tinka šiam poligonui kaip siūlo prezidentas ar ne?
R. Kaunas: Yra įdomus pasiūlymas. Manau, priimtinas siūlymas, pasvarstysime ir bendrai, kolektyviai nuspręsime. Galbūt reikia pagalvoti ir apie vietos bendruomenę, apklausti juos, kaip jie matytų, kokį vardą duotų poligonui. Aš manau, tai yra jau papildoma diskusija, kokį vardą suteikti poligonui.
Jūs kritiškai pasisakydavote apie koaliciją, kai būdavo kalbama apie balsavimus dėl Kapčiamiesčio poligono. Iš esmės jam buvo pritarta balsais, nors poligono klausimo puslapis užverstas, koalicijos klausimas vis dar lieka atverstas. Jūsų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius žada, kad maždaug per mėnesį paaiškės, kaip koalicija turėtų atrodyti. Seimo pirmininkas Juozas Olekas „Žinių radijui“ sakė, kad ką nors keisti dabar nėra pagrindo. Kaip jums atrodo tai, po mūšio dėl Kapčiamiesčio? Yra prasmės kažką keisti ar ne?
R. Kaunas: Aš nesusiečiau to su vienu klausimu. Aš susiečiau tai labiau su vis bendru darbu, matymu, kritika, diskusijomis, bendradarbiavimu ir bendru fonu. Tikrai nekalbėčiau tiktai apie vieną epizodą. Opozicija, kuri taip šį kartą palaikė sprendimą, reikėtų prisiminti, kai buvo kalbama apie valstybės biudžetą, kuriame yra ir gynybos biudžetas, rekordinis gynybos biudžetas, tuo metu ji nepalaikė valdžios.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
