Projekto "Pasilik Lietuvoje" balandžio mėnesio ambasadoriai teigia, jog visavertį gyvenimą galima kurti ir gimtojoje šalyje.
"Aš pats gyvenau ne Lietuvoje gana daug metų ir dirbau užsienyje. Mano profesinis gyvenimas buvo susijęs su JAV, Didžiąja Britanija, Suomija, Švedija. Šiandien gyvendamas visavertį profesinį gyvenimą Lietuvoje, vis dėlto savęs neįsivaizduoju kur nors kitur leidžiančio šaknis. Galbūt todėl aš galiu nuoširdžiai kreiptis į jaunimą. Aš savo kailiu patyriau, ką reiškia negyventi savo šalyje, jos ilgėtis ir vėliau vėl iš naujo ją atrasti", - spaudos konferencijoje antradienį teigė projekto ambasadorius, filosofas, eseistas, kultūros kritikas Leonidas Donskis.
Anot jo, lietuviai turėtų atsisakyti nepilnavertiškumo komplekso ir suprasti, jog prie geresnės valstybės kūrimo gali ir turi prisidėti kiekvienas.
"Mes neturime mistifikuoti Lietuvos. Lietuva esame mes patys, mūsų tinklas, bičiulystė, mūsų įsipareigojimas, mūsų profesinis gyvenimas. Kokios kokybės visa tai yra, tokia ir yra Lietuva. Ji nėra pakibusi ore kaip Fantomas, ji yra tokia, kokią mes kuriame", - teigė L.Donskis.
Pasak jo, jaunimas gali keliauti, pažinti pasaulį, tačiau neturi pamiršti, jog jų gyvenimo centru gali tapti ir gimtoji šalis.
"Lietuva gali tapti didžiąja jų gyvenimo tikrove. Tu gali fiziškai būti kurį laiką kitur, bet tu gali domėtis savo šalimi, skirti jai savo profesionalumą, talentą, neužmiršti jos kultūros", - mano filosofas.
Projekto ambasadorės, dainininkės Jurgos Šeduikytės manymu, jaunimą į gimtąją šalį sugrįžti skatina saugumo jausmas, emocinis ryšys, kuris turėtų būti dar labiau stiprinamas.
"Žmones pritraukti atgal į Lietuvą gali saugumas, bet ne racionalusis, kurio taip pat labai trūksta. Mes negalime keisti valdžios, valstybės struktūrų, jų požiūrio į rimtus dalykus, bet galime sukurti emocinę erdvę, kurioje žmogus jaustųsi saugus", - sakė J.Šeduikytė.
Sonata Laurinavičienė, po 10 metų gyvenimo Kanadoje grįžusi gyventi į Lietuvą, teigė, jog lietuviai savo gimtąją šalį pernelyg nuvertina, o kitas šalis dažnai nepelnytai idealizuoja.
"Lietuvoje per daug koncentruojamasi prie neigiamų dalykų, apie juos per daug kalbama, kitos šalys per daug idealizuojamos. Apie kitas šalis tik tiek ir žinome, kad ten daugiau uždirbama, tačiau nekalbama apie emigranto laukiančius sunkumus", - mano S.Laurinavičienė.
Anot jos, išvažiuoti nėra blogai, tačiau reikia žinoti, kad ir gimtojoje šalyje galima pritaikyti užsienyje įgytas žinias, patirtį, save realizuoti.
"Pasilik Lietuvoje" - tai motyvacinis projektas orientuotas į 18-35 metų Lietuvos gyventojus, kuriuo siekiama juos padrąsinti neabejoti ir tvirtai pasiryžti kurti savo gyvenimus ir karjeras Lietuvoje. Projekto tikslas - pristatyti Lietuvos visuomenei sektinus pavyzdžius, kurie gali motyvuoti, padrąsinti bei padėti apsispręsti likti Lietuvoje.
Kiekvieną mėnesį bus organizuojamos įvairios akcijos ir renginiai visuomenei: bus pristatyta projekto daina, skelbiama "Aš mylių Lietuvą" diena, pristatomos daug pasiekusių lietuvių sėkmės istorijos ir kt.
Projektas, skirtas 18 - 35 metų jauniems žmonėms, tęsis iki gegužės.
Projektą iniciavo organizacija "Junior Chamber International Lithuania", kurios tikslas - ugdyti lyderius, vienyti kuriančius ir entuziastingus žmones.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. žmonių. Lietuva yra viena pirmaujančių ES šalių pagal emigrantų skaičių 1000-čiui gyventojų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus gyventojų: 2005 m. oficialiai emigravę 20-29 metų amžiaus gyventojai sudarė 37 proc., 30-59 metų amžiaus - 39 proc.
Dažniausiai emigruojama į Didžiąją Britaniją, Airiją, JAV, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją.
Stebima ir priešinga tendencija - 2005 metais, lyginant su 2004 m., grįžusių Lietuvos piliečių padaugėjo 38 proc.
