Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta studija parodė, kad Klaipėdos uosto galimybės bus išsemtos apie 2017 m. Japonai siūlo supilti salą prie Melnragės ir čia įrengti naują uostą, praneša lrt.lt
Siūlymo supilti salą oponentai tvirtina, kad uosto statyba reikštų 3–4 km pajūrio, kurio Lietuva ir taip mažai turi, praradimą
Studijos rezultatus Seime pristačiusi Birutė Vėsaitė teigia, kad nepagilinus Klaipėdos jūrų uosto kroviniai bus gabenami per gretimus uostus – Ventspilį, Rygą, Kaliningradą. Pasak parlamentarės, investicijos yra būtinos norint išlaikyti Klaipėdos svarbą.
Uosto krova, pasak studijos, turėtų didėti ne dėl tranzito, o dėl sparčiai besivystančios Lietuvos ekonomikos, kadangi ir šiuo metu eksportas bei importas per Klaipėdos uostą žymiai lenkia tranzitą.
JICA studijoje pateikiamas siūlymas Klaipėdos uosto plėtrą vykdyti supilant salą prie Melnragės krantų ir ant jos įrengiant uostą, kurio pajėgumas kartu su senuoju siektų 60 mln. tonų. Tarp jo ir Melnragės pliažų būtų 100–150 metrų vandens juosta.
Nuo jūros pusės prie salos švartuotųsi iki 300 metrų ilgio laivai, o žemyno pusėje būtų įrengtas pramoginis uostas.
Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, bus rengiamas uosto vystymo poveikio aplinkai įvertinimas ir tik turint visą paletę galimų pasekmių bus daromos išvados.
„Galbūt susidarys tokia situacija, kad uostas bus negalimas iš principo arba, atvirkščiai, sutvarkysime ne tik uostą, bet ir pajūrio eroziją – atsiradus salai pasikeis srovės ir panašiai“, – svarstė Klaipėdos jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas.
Žaliųjų judėjimo atstovas Erlandas Paplauskis teiginius apie bet kokį teigiamą naujo uosto poveikį aplinkai vadina kliedesiais. Jo teigimu, uostas turėtų tik neigiamos įtakos klaipėdiečiams ir pajūrio ekologijai.
Anot E. Paplauskio Lietuva turi mažai pajūrio ir jokie ekonominiai argumentai negali leisti atimti jo iš visuomenės.
