Prasidėję debatai dėl suskystintų dujų terminalo projekto būsimiems dujų vartotojams atskleidžia valdančios koalicijos partijų požiūrį į projekto esmę.
Kai kada susidaro įspūdis, kad nemenka dalis valdančiųjų nesupranta arba, dar tiksliau, dėl aiškiai neįvardijamų priežasčių nenori suprasti kam gi tas terminalas iš viso reikalingas. Tiems kas Lietuvoje vartoja dujas lyg ir viskas aišku – terminalas reikalingas tam, kad galima būtų dujų tiekėjams sudaryti konkurenciją, kuri lemtų kiek įmanoma mažesnes dujų kainas įvairiausių sferų vartotojams. Tokią situaciją būtų galima užtikrinti tik vienu atveju – terminalą privalo valdyti tik maža kaina suinteresuotų vartotojų absoliučiai kontroliuojama institucija, mūsų atveju – valstybė.
Skeptikas galėtų pasakyti, kad vartotojai kol kas Lietuvoje nekontroliuoja valstybinių institucijų. Tačiau tokia galimybė visada yra, ji įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje, todėl terminalo akcijos visu šimtu procentų privalo būti valstybės nuosavybėje.
Suprasdami, kad be dujų Lietuva artimiausioje ateityje tikrai neišsivers, norintys pasipelnyti labai lengvame dujų biznyje bando įvairias galimybes čia įsitvirtinti. Vienas iš būdų yra tai ką siūlo liberalai. Jie siūlo 20 proc. akcijų leisti įsigyti kažkokiam dar galutinai neįvardintam privačiam kapitalui, nors jis toks būna tik iki tam tikro laiko. Po to jis tampa labai kažkam artimu ir realiu. Tokiu būdu, jeigu valstybei, tai yra vartotojams, atstovaujantys valdininkai, dirbantys terminalo valdymo organuose, tikrai atstovaus vartotojų interesams ir sieks mažiausios dujų kainos, kita dalis akcininkų, atstovaujančių privačių investuotojų interesams, sieks priešingo rezultato – kuo didesnių kainų ir didesnio pelno savoms reikmėms. Atitinkamai terminalo tiekėjų sąrašas gali būti pakankamai mažas su vartotojams mažiausiai priimtinomis kainomis. Įvertinant tai, kad mūsų valdininkus gana lengva nupirkti, privataus kapitalo įsileidimas tolygus terminalo projekto esmės sužlugdymui. Turėsime terminalą, bet neturėsime konkurencingų dujų kainų.
Dabartinės valdžios proteguojama taip vadinama valstybinio ir privataus kapitalo partnerystė naudą duoda tik vienai pusei – privačiam kapitalui, suprantama kitos pusės, tai yra dažniausiai paslaugų vartotojų arba mokesčių mokėtojų sąskaita. Matyt ne veltui, nežiūrint kelių bandymų, šis Seimas nesugebėjo savęs paleisti. Per daug neaiškių ir nenaudingų Lietuvos žmonėms, tačiau matomai kažkam labai reikalingų sprendimų dar reikia priimti. Galbūt savotiškas įstatyminis filtras - Prezidentūra bus ta užkarda, kuri sugebės apginti daugumos Lietuvos žmonių interesus. Tuo norisi tikėti, tačiau ar tai realu pamatysime netolimoje ateityje.