Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepilnametis Jurbarko gyventojas pirmadienį išgirdo palankų teismo sprendimą. Per gegužės 26-ąją vykusį moksleivių vakarėlį 17-metę, kaip įtariama, pasikėsinęs išžaginti, o šiai pasipriešinus, ją žiauriai sumušęs paauglys Tauragės apylinkės teismo sprendimu atgavo daugiau laisvės.

Nepilnametis Jurbarko gyventojas pirmadienį išgirdo palankų teismo sprendimą. Per gegužės 26-ąją vykusį moksleivių vakarėlį 17-metę, kaip įtariama, pasikėsinęs išžaginti, o šiai pasipriešinus, ją žiauriai sumušęs paauglys Tauragės apylinkės teismo sprendimu atgavo daugiau laisvės.

REKLAMA

Iki tol jam buvo skirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir intensyvi priežiūra (buvo uždėta apykojė – aut. past.). Vis dėlto, teismas nusprendė, kad sklandų ikiteisminį tyrimą bus galima užtikrinti pritaikius švelnesnes priemones – įtariamojo atidavimą tėvų priežiūrai ir pasirašius pasižadėjimą neišvykti.

„Iš esmės buvo gautas prašymas pratęsti nepilnamečiui taikytą intensyvią priežiūrą. Tačiau teismas atmetė tokį prokurorės prašymą. Įvertinta, kad jau buvo atlikti visi neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl ko anksčiau buvo taikyta minėta kardomoji priemonė.

REKLAMA

Todėl jaunuoliui paskirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės. Atsižvelgta į tai, kad jis kviečiamas atvyksta į policiją, aktyviai dalyvauja atliekamuose veiksmuose. Nebėra duomenų, kad jis gali daryti kažkokią įtaką tyrimui ar bandyti slėptis nuo teisingumo“, – tv3.lt pasakojo Tauragės apylinkės teisimo teisėjo padėjėjas Mindaugas Radvila.

Vertina dviprasmiškai

Savo nuomonę dėl tokio sprendimo išsakė baudžiamosios teisės ekspertas, advokatas Valdemaras Bužinskas:

„Susiklosčiusią situaciją vertinu dviprasmiškai. Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnamečiui asmeniui yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Lietuvoje galiojančiame baudžiamajame procese susijusiame su nepilnamečiais yra daug palengvinimų. Dėl to Lietuva yra įsipareigojusi ir tarptautinėms organizacijoms.

Iš kitos pusės – kartais nepilnamečiai pasielgia daug žiauriau, daug ciniškiau nei tie patys suaugę asmenys. Tą galėtų patvirtinti su nepilnamečiais įkalinimo įstaigoje dirbantys pareigūnai. Tad toks amžiaus skirstymas, kai nusikalsta nepilnametis asmuo arba suaugęs žmogus – santykinis.

REKLAMA
REKLAMA

Priimant sprendimą švelninti kardomąsias priemones, reikėtų įvertinti situaciją, kaip asmuo elgiasi dabar ir kaip jis gali elgtis ateityje. Jei nusprendžiama švelninti kardomąsias priemones, tai būtina užtikrinti, kad bus vykdoma reali priežiūra, kaip laikomasi teismo įpareigojimų.

Jei įtariamasis laikysis visų taisyklių, tai tegul jau būna taip, kaip nuspręsta. Nepamirškime, kad kardomosios priemonės nėra bausmė. Jos skirtos tam, kad sklandžiai vyktų pats ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju, jei nepilnametis įtariamasis nedarys poveikio nukentėjusiajai, liudininkams, nesistengs slapstytis ar nedarys naujų nusikalstamų veikų, tada skirtos kardomosios priemonės – logiškos.“

Advokatas pasikartojo, kad turint galvoje, jog nusikaltimas yra žiaurus, tai įtariamas asmuo turėtų būti itin akylai stebimas:

„Matome, kad ir apykojės kartais nekliudo daryti naujų nusikaltimų. Juolab, kad tą galima daryti per tarpininkus. Atidavimas tėvų priežiūrai reiškia, kad atsakomybė nuo valstybės pečių sąlyginai yra perkeliama ant tėvų. Bet čia daug kas priklauso nuo tėvų ir vaikų santykių.

REKLAMA
REKLAMA

Pasakyti, kad tu vaikeli, daugiau taip nebedaryk – gali ir nepakakti. Vaiko priežiūra nėra tokia paprasta ir formali. Tėvai tampa atsakingi ir už galimą naujų veikų padarymą, atitinkamą vaiko elgesį, poveikį liudininkams, nukentėjusiems. Valstybė nusiima dalį atsakomybės, bet tuo pačiu ji turėtų užtikrinti, kad įtariamasis bus atsakingai stebimas ir bus laiku užkertamas kelias bet kokiems neteisėtiems jo veiksmams.“

Siūlo keisti mąstymą

V. Bužinsko nuomone, visuomenei piktintis, kad nepilnamečiui skirtos švelnesnės kardomosios priemonės nereikėtų:

„To žiaurumo užtenka ir taip. Visiems puikiai žinoma, kad žiaurumas gimdo žiaurumą. Tai istoriškai patikrinta. Šiuo metu daug aktualesnis klausimas – kokia bausmė bus paskirta?

Dar skausmingiau bet kuriam žmogui būna tada, kai iš pradžių yra skiriama švelni kardomoji priemonė, bet atomazgoje teismas paskiria itin griežtą bausmę. Morališkai, psichologiškai tokia situacija stipriai paveikia žmogų. Ypač jei ikiteisminis tyrimas užsitęsia ilgesnį laiką. Tada žmogus būna morališkai nepasiruošęs išgirsti griežtą teismo verdiktą.“

REKLAMA
REKLAMA

Anot advokato, primityvus visuomenės kraujo troškimas rodo jos norą ir pomėgį aštriems reginiams:

„Bet kuri bausmė turi būti adekvati ir neišvengiama, o ne žiauri ir žalojanti žmogų. Per tiek metų niekas manęs neįtikino, kad laisvės atėmimo bausmė pataiso ar išauklėja. Tačiau, kad sugadina žmogų, tai mačiau daug kartų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų