Gelbėjimo tarnybos teigia, kad joms veikti per potvynį pamaryje trukdys dar neišspręstos problemos.
Labiausiai situaciją apsunkina tai, kad nebe pirmus metus pievos ir keliai užliejami dėl nesutvarkytos polderių sistemos, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Rimantas Stanevičius BNS sakė matantis ne tik nesutvarkytų pylimo problemą, bet ir kitus neigiamus veiksnius - seklias Nemuno žiotis bei ledų sangrūdas, trukdančias nutekėti vandeniui į marias.
„Reikalingas Nemuno vagos ir žiočių gilinimas, kad vandens nutekėjimas į marias būtų geresnis ir nebūtų tokių didelių potvynių. Dėl ledų sangrūdų - anksčiau buvo ledlaužis, bet 2001 metais jis išplukdytas į Kauną, ir nieko nėra į jo vietą. Jis pralauždavo sangrūdą ir vandens pratekėjimas buvo geresnis. Seklėja Nemunas ir žemsiurbės dirba tik palaikydamos pusantro metro gylį, o reikia labiau gilinti“, - sakė R. Stanevičius.
Pasak departamento, taip pat trūksta efektyvios automatinės potvynio stebėjimo ir perspėjimo sistemos, nėra teisinės bazės, reglamentuojančios teritorinį planavimą, naujų statybų ribojimą potvynio zonoje, gyventojų išsikėlimo kompensavimą ar priverstinį evakavimą iš užtvindomų teritorijų.
Nepaisant šių problemų, PAGD teigia patvirtinęs pasirengimo galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą, prireikus numatyta galimybė į potvynio zoną siųsti Mobilųjį valdymo punktą.
„Mes esame pasirengę - turime veikiančią aerovaltį, priplaukti prie sodybų galima, suteikti pagalbą mes pajėgūs. Taip pat kelininkai pasirengę kelti žmones - tralai, traktoriai paruošti. Autobusų parko automobilis gali dirbti iki 80 cm vandens lygio, o kai lygis didesnis, tada žmones į Rusnę gali kelti ugniagesių amfibija, bet yra pavojus, kad gali nuplukdyti. Blogiausiu atveju ji bus naudojama arba pabus Rusnė izoliuota truputį“, - pasakojo R. Stanevičius.
Nuo potvynio kenčiantiems pamario gyventojams žada padėti ir Lietuvos kariai. Pagrindinės nuolatinės parengties pajėgos, esant reikalui, į potvynio zonos vietas atvyks per 48 valandas, o iškvietus rezervo pajėgas, šios prisistatys per 24 valandas.
Paieškos ar gelbėjimo operacijos metu Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pritrūkus pajėgų ar technikos, taip pat savivaldybių ar apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrų vadovams paprašius, bus pasitelktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos ir technika.
Be to, ekstremalių situacijų valdymo komisijos nariai apžiūrės naudojamą techniką potvynio metu.
Pirmadienį Šilutėje surengtas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, per kurį aptartas pasirengimas pavasario potvyniui Nemuno deltoje.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigia, kad dėl ekonominės krizės neišeis „pakoreguoti šios programos tokiais terminais, kaip norėtųsi“, tačiau jis pažadėjo, kad bus rengiamas programos pakeitimas, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pasak ministerijos, tikimasi, kad Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metų programoje atsiras lėšų restauruoti polderių sistemą.
Ministras taip pat žadėjo grįžęs iš Šilutės duoti pavedimą PAGD direktoriui Remigijui Baniuliui parengti Vyriausybės nutarimą dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metais programos korekcijos.
Hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, 2009-aisiais potvynis Nemuno žemupyje bus mažesnis už vidutinį, o jo dydį nulems ledų sangrūdos bei oro sąlygos.
Potvynio metu gali būti užlieta apie 11 tūkst. ha teritorijos, kelias Šilutė-Rusnė bei nemaža dalis vietinės reikšmės kelių.
Atšilus orams, dar Nemunui ir Minijai nepatvinus, pradės tirpti žemesnėse Nemuno deltos vietose, laukuose ir kanaluose esantis ledas, todėl tos vietovės taip pat bus apsemtos.
Priešalo sulaužymo tikimasi kovo viduryje - 12-14 dienomis.
