Kodėl iki šiol neturime veikiančios sistemos visai šaliai ir kada pagaliau galėsime ne tik pamatyti, bet ir suvaldyti grėsmes? Apie tai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su saugumo ir verslo atsparumo ekspertu Edvinu Kerza.
Kada matysime kontrabandinius balionus?
Pasirodo, mūsų karo pramonė gali pagaminti prietaisų, aptinkančių ir numušančių iš Baltarusijos skrendančius oro balionus. Kodėl iki šiol tai nėra įgyvendinta? Kodėl jų vis dar neturime praktiškai?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kad Lietuvoje turime labai fragmentišką požiūrį ir turime radarų sistemų, įvairių jutiklių, kai kur programinės įrangos paketų, šiek tiek dronų sistemų. Ir dabar uždavinys yra viską jungti į vieną bendrą paveikslą tam, kad civilinė infrastruktūra bendradarbiautų su karine tam, kad inovacijos įsilietų į jau turimas sistemas. Tokiu būdu būtų galima ne tik pamatyti, bet ir naviguoti iki grėsmės šaltinių. Nesvarbu, ar čia būtų balionas, ar tai būtų dronas. Kad ir ta pati „Gerbera“, kuri kažkada skrido į Lietuvą ir mes ją pametėme.
Kada ateis tas laikas, kai jau nebeįskris nei balionas, nei „Gerbera“?
Matyt, kad neįskristų, tai uždavinys labai sudėtingas. Jie skraido ir neišvengiamai skraidys. Tikslas yra juos pamatyti ir kontroliuoti, kaip jie daro manevrus ir, jeigu kelia pavojų, tiesiog neutralizuoti.
Jau šiais metais galėsime neutralizuoti?
Mano žiniomis, dabar vyksta keturi labai rimti pasiruošiamieji etapai, techninių programinių pratybų įvairūs dalykai, kur modernios technologijos yra montuojamos, jungiamos į bendrą sistemą, įmonės treniruojasi tam, kad gebėtų efektyviai identifikuoti, neutralizuoti. Kariuomenė žiūri ir mokosi, kaip tas technologijas tinkamai ir saugiai panaudoti. Kadangi vėlgi, visi čia šnekame apie numušimą, bet nebūtinai tai yra saugu ir galbūt kitą kartą reikia saugiai palydėti ir neutralizuoti tik tada, kada tokia galimybė atsiras.
Bet kalbame apie procesą, kada bus rezultatas?
Mano įsitikinimu, šie metai yra kertiniai ir iki vasaros pradžios galvoju, kad turėsime bent dalinį visos Lietuvos teritorijos stebėseną, matymą ir turėsime mobilias priemones, kurios galės neutralizuoti tuos nedraugiškus balionus.
Lietuvių dronų technologijos yra prastos?
Dar apie mūsų karo pramonę kalbama, kad ukrainiečiai nepatenkinti mūsų produkcija. Sako, kad ji amžinai būna pasenusi, dronų technologijos pasensta iš karto, neva mūsų dronai prastesni už ukrainiečių. Ar tai tiesa, ar tai mitas?
Visaip yra. Iš tikrųjų labai daug ir Lietuvos gamintojų dronų technologijų yra naudojama fronto linijoje. Tie patys mūsų inžinieriai kiekvieną dieną dirba su Ukrainos kariuomene, gauna grįžtamą ryšį, tobulina, mokosi ir prisitaiko prie besikeičiančios kovos, nes abi pusės labai greitai mokosi ir diegia naujas technologijas, inovacijas. Ir yra tokių, kurie įdeda mažiau pastangų, ir iš tikrųjų ne visi vakarų gamintojų sprendiniai pasiteisina, ypač jeigu jie kuriami laboratorijose ir nėra testuojami mūšio zonoje, kas yra ypač svarbu.
Na, ir tie, kurie vis dėlto besąlygiškai dirba su Ukraina, jie yra įtraukti į Ukrainos ginkluotojų pajėgų arsenalus. Jie yra specialiuose sąrašuose, kuomet kariuomenei leidžiama naudoti tuos orlaivius, ir tada leidžiama įsigyti juos. Be abejo, tobulini kiekvieną dieną, savaitę tam, kad jie skraidytų ir atliktų savo užduotį.
Bet ar nėra taip, kad karo atveju, 2/3 mūsų dronų parkų paaiškės esą tiesiog senienos nepritaikomos kare?
Žiūrėkite, ir dabar dykumoje Amerikoje stovi šimtai lėktuvų, kurie yra galbūt kanibalizuoti, galbūt šiek tiek techniškai pasenę. Viskas yra atnaujinama. Tai korpusą, variklius turime, galbūt tai yra programinės įrangos, valdymo technologijų, radijo bangų klausimai, kurie sprendžiasi. Taigi, įsigijus drono platformą su palaikymo, atnaujinimo paslauga, manau, kad galime pakankamai užtikrintai kalbėti, kad penkių ir šiek tiek daugiau metų laikotarpyje tos sistemos nepasentų.
Europos gynybos finansavimas
Kalbant apie gynybos finansavimą, Europos Sąjunga meta dešimtis milijardų atrodo tiesiai Ukrainai. O kaip dėl Europos gynybos finansavimo? Ypač rytinės sienos, kur didžiausia grėsmė. Paskolos, taip, subsidijų kažkaip nelabai matyti, kodėl?
Čia išskirčiau į kelias sritis. Visų pirma, tikrai dalį finansavimo privalome nukreipti ir užtikrinti, kad mūsų pramonė turėtų užsakymų. Kitaip jie negalės tobulėti, augti, samdyti inžinierių, investuoti į inovacijas, į taip vadinamą tiriamąją veiklą.
Bet kol kas mūsų pramonė gauna nepakankamai?
Mano supratimu, dar nepakankamai. O ir ta mūsų pramonė dar šiek tiek jaunoka. Privalome finansuoti arba dalį lėšų nukreipti į savo gamintojus, kurių įranga sėkmingai gali kovoti fronto linijoje ir tokiu būdu žinosime, kad dieną X turėsime inžinierių, pajėgumų, tiekimo grandines ir netgi visą surinkimą galėsime pasidaryti patys.
O kalbant apie subsidijavimą, kodėl mes tik apie paskolas kol kas girdime?
Matyt, čia yra šalių narių kompromisas, nes ir girdime iš tarptautinių partnerių, kad duoti ar neatlygintinai dovanoti pinigus nėra priimtina forma. Tada suprask nebūtinai teisingai tie pinigai.
Bet per COVID’ą to didžiulio fondo, kur šimtai milijardų, didesnė dalis buvo subsidijos.
Bet COVID’as lietė visą pasaulį ir tada visiems skaudėjo. Šiuo konkrečiu atveju, labiausiai liečia Rytų flangą, Ukrainą ir nebūtinai visame pasaulyje yra juntamas tas pats karo pojūtis, kaip mūsų regione ir tada ieškoma to kompromiso. Tai kaip gi vis dėlto įgalinti tuos pajėgumus, sukurti ir, panašu, kad paskolų forma yra tas kompromisas, kuris tenkina abi puses.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
