Laidoje situaciją komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir komiteto narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis.
Kodėl pastaruoju metu Rusija pradėjo labiau kreipti dėmesį būtent į Kaliningrado sritį?
L. Kasčiūnas: Aš norėčiau jums priminti, kad mes visą vasarą kalbėjome apie tai, kad gali būti „netikros vėliavos“ operacija, kuri yra rimtesnio pobūdžio veiksmas prieš NATO šalis. Natūralu, kad žvalgyba veikia, visos NATO žvalgyba veikia, veikia Lietuvos žvalgybą ir jie yra gavę, matyt, aiškų signalą, kad tai gali būti, kaip veikimas.
Tai nereiškia, kad žinome datą, žinome į ką bus nukreipta, kokį strateginį objektą, bet, kitą vertus, yra ne tik intencija, bet ir pasiruošimas. Klausimas, ar tai bus įgyvendinta, bet jei tu matai ir intenciją ir pasiruošimą, tai reiškia, kad turi imtis kontrpriemonių. Mes esame tą sprendimą jau padarę, vis tiek bus kalbama apie galimus taškinius incidentus.
Vėlgi, incidentas silpnas žodis. Vadinkim taip – diversija, sabotažo aktai, įsiveržimas, galimai. Ne su tikslu okupuoti, bet, tarkime, sukelti chaosą.
Šitas veikimas dar vis yra žemiau penkto straipsnio, kol neįvažiuoja sunki technika, kol neįvažiuoja pėstininkas, kol nėra masinės agresijos – tol valstybės turi tvarkytis pačios. Čia aš grubiai pasakau, bet iš esmės formulė yra tokia. Tada, be abejo, tvarkosi mūsų karinės pajėgos, pasijungia vidaus reikalų sistema, pasijungia pasieniečiai, Viešojo saugumo tarnyba atsakinga už kritinės infrastruktūros, tai yra strateginių objektų, apsaugą.
Mes dabar parengtį didesnę laikome. Klausimas – ar ta parengtis yra pakankama? Na, visą laiką galima diskutuoti, bet sužinosi tik tada, jeigu nepavyks atgrasyti.
Dabar stipriai žiūrima į tai, kad gali būti ginkluotas įsiveržimas iš Kaliningrado pusės. Jūsų vertinimu, kodėl būtent Kaliningradas dabar yra svarbi tema rusams?
T. Martinaitis: Svarbu akcentuoti, kad nėra vienos aiškios strategijos, kuria rusai vadovautųsi, norėdami patikrinti NATO šalių vienybę. Kaip ir Laurynas sako, yra įvairios provokacijos, būtent buvo daug kalbėta apie „netikros vėliavos“ scenarijų. Buvo ryšys su tuo, kad turima žvalgybinė informacija, kad rusai pirmiausia nori diskredituoti paramos Ukrainai siekimą. Galų gale, kad Europos valstybės sustabdytų dronų panaudojimą smogiant į giluminius taikinius, naftos perdirbimo taikinius pačioje Rusijoje.
Kodėl būtent Kaliningradas? Turbūt tai yra tam tikra Rusijos sala – placdarmas mūsų NATO teritorijos viduryje, šalia tokios jautrios vietos, kaip Suvalkų koridorius. Galbūt kai kuriais momentais yra ne vien tik siekis kažkaip atakuoti ir padaryti grėsmę, bet ir patikrinti tam tikrus algoritmus, kaip veikia mūsų saugumo tarnybos, kaip veikia vidaus reikalų ministerijos tarnybos. Kaip, galų gale, tarpusavio bendradarbiavimas tarp partnerių NATO valstybėse vyksta.
Lenkija į pasienį su Kaliningradu siunčia net elitinius specialiųjų pajėgų dalinius, ką tai reiškia?
L. Kasčiūnas: Šiandien, jeigu kalbame apie konvencinę galią iš Kaliningrado pusės – rusai to padaryti nepajėgūs. Jie tiek yra pajėgų iš Karaliaučiaus perkėlę į Ukrainą, tiek patyrę nuostolių, tiek technikos sudaužytos, tiek personalo prarasta, kad iš principo dabar Kaliningrade, Karaliaučiuje jie gali užsiimti daugiau gynybinėmis funkcijomis. Tačiau turi galimybė daryti tam tikras diversijas, provokacijas apie kurias kalbėjome.
Tai yra tam tikri taškiniai veiksmai, labai staigūs veiksmai, į kuriuos reikia atsakyti irgi staigiai ir lanksčiai. Kas karinėse pajėgose yra lanksčiausias, staigiausias, žinantis, kaip veikti tokiose situacijose – be abejo, specialiosios pajėgos. Čia, matyt, lenkai į tai ir atsako.
Ne masėje esmė, bet karių parengtyje. Kokias jie turi technines galimybes ir kokį jie turi profilį: kokias savybes išsiugdė, kokią kovinę galią turi ir kaip reaguoti gali į tokias situacijas. Aš manau, kad čia yra sprendinys, kuris ir yra adekvatus.
T. Martinaitis: Neatmesčiau galimybės, kad yra tam tikra politinė įtampa Lenkijos valdžioje, valstybėje, tam tikra pozicijos ir opozicijos kova. Bendras priešas politinės krizės laikotarpyje šiek tiek ir apvienija visuomenę.
L. Kasčiūnas: Ką aš galiu pasakyti, šiek tiek raminant visuomenę – kai kalbame apie didžiojo masto operacijas, tas okupacinius scenarijus, kai yra pajėgų telkimas, nes tam reikia sutelkti pajėgas. Nėra, kad kažką nuvažiavau ir okupavau, turi būti pasiruošęs. Pasiruošęs su kraujo plazmos rezervu, tu turi turėti karo ligonines, turi turėti visą grandinę, visą katalogą.
Kai kraujo plazmą 2022-ų metų sausį atvežė į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją šalia Ukrainos, jau visi tada suprato, kad visi indikatoriai užsidega, kad jie pasiruošę. Tada buvo tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Pasiruošimas yra pakankamai ilgas, jeigu kalbame apie okupacinį scenarijų.
Visa tai vakarų ir mūsų žvalgyba identifikuoja ir labai gerai gali atskirti, kur yra šiaip raumenų demonstravimas, kur kažkokia provokacija, kur pagąsdinimas, o kur iš tikrųjų yra realus pasiruošimas. Šiai minutei jokių duomenų apie okupacinį scenarijų prieš Lietuvą, ar tai būtų naudojantis Baltarusijos teritorija ar iš Karaliaučiaus, Kaliningrado srities – nėra.
Ar planuojama daugiau bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalimis?
T. Martinaitis: Tikrai iššūkių šitoje vietoje nestinga ir mums, Baltijos valstybėms, reikia pirmiausia rasti bendrą kalbą tarpusavyje. Kaip mes matome tą sienos apsaugos sistemą, nes, deja, galbūt ir politinės pažiūros skiriasi, o tai trukdo pasiekti bendrų rezultatų.
Yra galimybės papildomos, kurias mes turime išnaudoti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
