Rugsėjo 16-18 d. Vilniuje, Lietuvos istorijos institute, vyko tarptautinė mokslinė konferencija, skirta XIX amžiaus Rusijos imperijos istorijai. Ne paslaptis, kad kiekvienas istorikas turi savo nuomonę apie svarbias dabarties ar netolimos praeities aktualijas, rašo „Respublika“.
Europos universiteto Sankt Peterburge Istorijos fakulteto docentas Michailas Dolbilovas džiaugėsi, kad į konferenciją susirinko Lietuvos, Rusijos, Suomijos istorikai ir sprendė bendrus istorinės problematikos klausimus.
Sankt Peterburgo universiteto Istorijos fakulteto slavų ir Balkanų šalių istorijos katedros docentas Aleksandras Filiuškinas džiaugėsi, kad draugauja Lietuvos ir Rusijos istorijos studentai. „Rusijos studentai veržiasi atlikti praktikos Lietuvoje, - sakė docentas. - Kitais metais pradėsime skaityti Baltijos šalių istorijos kursą“.
Mokslininkai teigė, kad akademinė Lietuvos ir Rusijos bendruomenė, nepaisant ganėtinai įtemptų politinių šių valstybių santykių, palaiko puikius ryšius.
Apie Lietuvą žino nedaug
- Kokį vaidmuo Lietuvos valstybei suteiktas Rusijos istorijos vadovėliuose? - „Respublika“ paklausė Rusijos istorijos žinovų.
A.Filiuškinas (toliau A.F.): Atsakymą į šį klausimą reikėtų skirti į dvi dalis. Iširus Sovietų Sąjungai Lietuvos istorija tapo kebliu klausimu: ji yra išbraukta iš Sovietų Sąjungos istorijos, tačiau ji „neprilipo“ ir prie Europos istorijos. Juk Lietuvos nėra ir Europos istorijos vadovėliuose. Universitetuose apie Lietuvą yra užsimenama tik kalbant apie viduramžius ir ankstyvuosius naujuosius amžius. Veikaluose apie vėlyvesnę istoriją - didelė spraga, ir tai yra labai blogai.
M.Dolbilovas (toliau M.D.): Aš galiu tik pritarti. Daugiausia kalbama apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK). Bet čia Rusijos istorikams iškyla klausimas, ar LDK istorija yra Lietuvos nacionalinė istorija.
Žinoma, negalima sakyti, kad Rusijos istorikai nieko nežino apie Lietuvą. Vienas svarbiausių projektų iki šiol buvo Edvardo Gudavičiaus „Lietuvos istorijos“ vertimas į rusų kalbą. Joje yra aptariama Lietuvos istorija iki Liublino unijos. Žinau, kad Rusijos vadovėliuose tema apie lietuviškos spaudos draudimą 1864-1904 m. itin vengiama.
Lietuvos okupacija - tabu
- O kaip dėl Lietuvos sovietinės okupacijos XX amžiuje?
A.F.: Apie tai yra rašoma labai atsargiai. Dažniausiai rašo apie Lietuvos vidaus įvykius. Istorikai nuolat peržiūri Ribbentropo-Molotovo paktą, kuris yra traktuojamas kaip Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio režimų susitarimas, nuo kurio priklausė daugelio tautų likimas.
Reikia pripažinti, kad dabar Rusijoje okupacijos tema nėra populiari. Šią poziciją galima pateisinti, nes okupacija asocijuojasi su J.Stalino režimu. Šiandienė Rusija - tai ne J.Stalino režimas. Tai valstybė, kuri neturi tiesioginio ryšio nei su Rusijos imperija, nei su J.Stalino režimu. Juk ir Rusijos tauta nuo šio režimo nukentėjo. Kiti kalbėdami apie okupaciją galvoja apie materialinę jos naudą. Paprasti žmonės jokios naudos neturėjo - Pabaltijyje kovoję žmonės grįžo sužeisti ir daugiau iš karo nieko neatsivežė.
Tiesiog reikia atskirti buvusį režimą ir dabartinį liaudies vertinimą. Liaudis kol kas nėra pasiruošusi pripažinti okupacijos ir tikrai nėra pasiruošusi prisiimti kaltę, nes tai ne dabartinių žmonių reikalas. Balandžio mėnesį vyko visuomeninė apklausa, per kurią išaiškėjo, kad 50 proc. gyventojų stalininį režimą laiko nusikalstamu, o kita pusė jaučia nostalgiją šiam laikotarpiui.
Tokia būsena yra nevisavertiškumo komplekso, kuris išsiugdė po dešimtojo dešimtmečio įvykių Rusijoje, išraiška. Manau, okupacijos klausimą reikia spręsti itin delikačiai. Rusijai nereikėtų taip užsispyrėliškai neigti okupacijos, o lietuviai turi suprasti, kad kaltinimai okupacija dabar adresuojami ne tiems, kam turi būti.
M.D.: Šios problemos kirtį dėčiau kitur. Terminas „okupacija“ yra labai erzinantis. Jeigu vartosime šį terminą, problemos neišspręsime. Bet kalbėdami apie kolektyvinę atsakomybę negalime teigti, kad dabartinė Rusijos Federacija nukrito iš dangaus. Keistai atrodo, kai žmonės save gina remdamiesi kokiu nors režimu. Manau, savo nuodėmių neigimas Vakarų Europoje, iš dalies ir Lietuvoje vertinamas kaip didelė Rusijos visuomenės bėda. Žinoma, netikiu, kad mums pradėjus atgailauti pasikeistų Europos požiūris į mus. Manau, Rusijos visuomenė turėtų daugiau galvoti apie savo praeitį.
Kaip iširo Sovietų Sąjunga
- Kaip vertinate 1991 metus?
A.F.: Tai metai, kai neliko Sovietų Sąjungos. Reikia žinoti, kad TSRS iširo ne todėl, kad tuo metu sukilo Baltijos šalys...
M.D.: Iš dalies ir dėl to. Įvykiai Lietuvoje turėjo labai skaudžių padarinių...
A.F.: Bet negalima sakyti, kad Baltijos šalys išsikovojo nepriklausomybę. Tiesiog iširo TSRS ir jie nepriklausomybę gavo.
M.D.: Negaliu su tuo sutikti, nes Lietuva darė labai daug, kad įvykiai pasisuktų TSRS subyrėjimo linkme. Suprantama, tai ne vienintelis veiksnys. Lietuvos nepriklausomybė priklauso nuo dviejų faktorių: tai puikiai organizuota kova dėl nepriklausomybės ir TSRS iširimas.
A.F.: Bet TSRS sužlugo Maskvoje...
M.D.: Vadinasi, dabar išeitų, kad Maskva pasaulio bamba...
A.F.: Pagrindinė suirimo priežastis - nesutarimai TSRS valdžioje.
Mantas Stankevičius
