Kultūros mecenavimo procedūrą, mecenavimo teikėjus ir gavėjus, kontrolę bei apskaitą reglamentuoja trečiadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Kultūros mecenavimo įstatymo projektas.
Numatoma, kad naujas teisinis reglamentavimas sukurs mecenavimo fiziniams asmenims skyrimo tvarką, nustatys mokestines lengvatas mecenatams fiziniams asmenims ir paskatins mecenavimo kultūrą.
Tikimasi, kad Kultūros mecenavimo įstatymas mažins korupcijos atvejus kultūros srityje, bus paskatintos privataus verslo investicijos kultūrai.
Projekte keliami šie uždaviniai: suteikti mokestines lengvatas mecenatams fiziniams asmenims; leisti mecenavimą gauti fiziniams asmenims; garantuoti kultūros plėtrą nuo jos užuomazgų, t. y. menų studijų iki aktyvios meninės veiklos.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, dabar galiojančiuose įstatymuose nėra atskirta parama nuo mecenavimo, nors ES šalys ir pati ES savo dokumentuose apie kultūros plėtrą aiškiai atskiria šias dvi sąvokas ir atitinkamai taiko mokestines lengvatas.
Šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, kad paramą galima teikti tik juridiniams asmenims, tuo tarpu meno kūrėjai dažnai yra fiziniai asmenys, ir tiesioginis šių asmenų mecenavimas nėra sureguliuotas jokiuose įstatymuose.
Šiuo metu galiojančiame Labdaros ir paramos įstatyme diskriminuojama ir dalis potencialių mecenatų, t. y. fiziniai asmenys, kuriems nėra numatyta lengvatų už jų skiriamą mecenavimą, kurios atspindėtų valstybės kaip skatintojos mecenuoti poziciją.
Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Mantas Adomėnas, autorė – Vilniaus Dailės akademijos magistrė Aistė Laurinavičiūtė.
