Tai politikas teigia išsiaiškinęs tuomet, kai Europos Komisija pateikė gaires dėl nekarinių prekių tranzito į Kaliningradą ir kartu labai aiškiai uždraudė karinį tranzitą. Jam kilo klausimas, kodėl karinis tranzitas draudžiamas Europos Komisijos gairėmis, nors tai Lietuvos kompetencijos klausimas ir jis turėjo būti draudžiamas dar nuo Krymo aneksijos. Dėl šios priežasties parlamentaras pasakoja kreipęsis į krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ir sulaukęs atsakymo.
„Pasidomėjau, kada iš tiesų buvo sustabdytas karinis tranzitas per Lietuvą. Apklausiau kelis savo kolegas, kada, jų nuomone, karinis tranzitas per Lietuvą nebevyko. Visi maždaug pasakė, kad turėjo nevykti nuo maždaug 2014 m. Krymo aneksija turėjo būti ta raudona linija, kada karinis bendradarbiavimas su Rusija Lietuvai turėjo baigtis. Tuo labiau, kad jo nereguliuoja jokia išskirtinė sutartis, o tėra išskirtinis Lietuvos kompetencijos klausimas. Ir pasirodo. Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 m. kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą“, – socialiniame tinkle teigia R. Lopata.
Paskutinis karinio tranzito traukinys vyko kovo mėnesio 28 dieną, spaudos konferencijoje trečiadienį sakė parlamentaras.
Pasak R. Lopatos, kyla prielaida, kad Lietuvoje kažkas išsigando stabdyti karinį tranzitą į Kaliningradą, todėl pasislėpė už Europos Komisijos nugaros. Esą būtent dėl to galėjo taip stipriai reikėti Europos Komisijos gairių dėl nekarinių, bet sankcionuotų prekių, tranzito tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado.
„Belieka prielaida, kad kažkas Lietuvoje išsigando stabdyti ir pasislėpė už Europos Komisijos nugaros. Taip atsirado tas žymusis išaiškinimas dėl karinio tranzito, kada vienas įtakingas asmuo Lietuvoje džiaugdamasis aiškino, jog tai bus pasiekimas, kuris nutildys visus prieštaraujančius Europos Komisijos gairėms skeptikus“, – rašo R. Lopata.
Seimo narys teigia pasidomėjęs, kas buvo vežama, tačiau sakė negalįs jos pateikti, nes informacija slapta. Jis kėlė klausimą, kodėl Lietuva įslaptina Rusijos karinio krovinio turinį, nors jis svarbus tik Rusijai, ne Lietuvai.
„Kodėl iki šiol Lietuva nuo savo piliečių įslaptina tai, kas svarbu tik Rusijai – Rusijos vežamo karinio krovinio turinį? Kas čia pas mus veikia, kokia nors GRU atstovybė, kuri reaguoja į Rusijos prašymus? Dar kartą – visiems prezidentams, premjerams, ministrams. Kaip atsitiko, kad nuo Krymo aneksijos iki pat šių metų pavasario vyko Rusijos karinis tranzitas? Kaip tai dera su mūsų politika?“, – neslėpdamas nuostabos rašė parlamentaras.
R. Lopata prieš užimdamas pareigas Seime buvo politologas, jis laikomas kaliningradistikos ekspertu, šia tema yra parašęs ne vieną mokslinį straipsnį. Pasak politiko, šiuo klausimu bus diskutuojama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
„Praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje mes su rusais kalėmės dėl karinio tranzito ir pasinaudojome, mūsų požiūriu, labai tinkamomis vokiško tranzito taisyklėmis. Kitaip tariant, pagal tas taisykles, sovietų, rusų kariuomenė buvo išvedama iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Mes faktiškai jas nukopijavome. Tada buvo gana įtemptos derybos su rusais. Tai buvo dvišalės derybos, bet mums pavyko pasiekti, kad karinis tranzitas yra mūsų nacionalinė kompetencija, mūsų suvereniteto reikalas. Pats mechanizmas vyksta taip: rusai įteikia notą, nori vežti tą ir aną, o mes nota atsakome – arba leidžiame, arba ne. Viskas priklauso nuo mūsų valios. Mes galėjome šitą klausimą spręsti savo kompetencijos ir atsakomybės ribose, ypač turint omenyje karą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Lopata.
