Įspūdžiai po lietuvių kalbos egzamino: vieniems itin lengvas, kitiems baimė neišlaikyti ir liūdesys dėl nuotolinio mokymosi

Lietuvoje pirmadienį prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis išbandymas – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Dvyliktokų įspūdžiai po egzamino įvairūs: vieni tikėjosi temų ir tvirtino, kad pirmasis sesijos išbandymas nebuvo sunkus, kiti tikisi bent jau išlaikyti ir tikino, kad koją pakišo ir nuotolinis mokymasis. 

Brandos egzaminų sesija prasideda vieninteliu privalomu norint gauti brandos atestatą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu – Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų.

Šių metų egzamino temos:

Kaip elgiamasi grėsmės akivaizdoje?

Kas viešinama, o kas pasiliekama sau?

Tėvo vaizdinys literatūroje

Kasdienybės vaizdavimas literatūroje

Temų neatspėjo

Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvyliktokė Gytė pasakojo, kad jai egzaminas nepasirodė labai sunkus.

„Galvoju dėl to, kad panašia tema jau esu rašiusi. Dėl to greitai parašiau ir greitai išėjau“, – sakė Gytė.

Mergina rašė tema „Tėvo vaizdinys literatūroje“ ir rėmėsi Franco Kafkos „Metamorfoze“ ir Jurgio Savickio novele „Kova“.

„Kai su draugėmis bandėme temas spėlioti, tai nė vienos neatspėjome, tai šiek tiek nustebino temos“, – sakė Gytė.

Neatrodė sunkus egzaminas

„Puikiai, šių metų temos atrodė lengvesnės negu praeitų metų“, – pasakojo Justas iš Vilniaus Salomėjos Neries gimnazijos.

Jis teigė, kad rašė samprotavimo rašinį, tačiau temos tiksliai įvardinti negalėjo.

„Užkrito, tik šviežias“, – juokėsi vaikinas.

Dvyliktokas teigė, kad panašių rašinio temų ir tikėjosi.

„Visos temos neatrodė sunkios“, – tikino jis.

Abiturientas tikėjosi gauti bent 50 balų iš egzamino.

Bandė pritempti

„Aš net temos neatsimenu“, – susijaudinimo neslėpė Matas iš Vytauto Didžiojo gimnazijos.

Vaikino teigimu, egzaminas nebuvo labai sunkus, nes, Mato tvirtinimu, temos buvo paprastos ir lengvesnės nei praėjusiais metais. Dvyliktokas pripažino, kad iš rekomenduojamų autorių nelabai ką žinojo.

„Aš rėmiausi Biliūno dviem kūriniais. <...> Ką savo mokėjau, tą bandžiau pritempti. Manau, kad bus gerai“, – pasakojo vaikinas.

REKLAMA

Matas sakė, kad lietuvių kalba ir literatūra yra jo silpnoji dalis, tad jei gaus 50–60 balų, bus labai patenkintas.

Niekas nenustebino

„Visai gerai sekėsi“, – po egzamino sakė Ūla iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos.

Mergina rašė samprotavimo tema „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje“.

„Man atrodė, kad autorius kaip ir žinau, todėl ir pasirinkau. Rėmiausi Krivicku ir Sruoga“, – pasakojo abiturientė.

Ji teigė, kad nei autoriai, nei temos jos per daug nenustebino.

„Šitus autorius kaip ir ruošiausi, tai visai gerai buvo. Tikiuosi bent 80 balų“, – teigė mergina.

Tikisi išlaikyti

„Tema sunki, nelabai tikėjausi tokios. Nepasiruošęs“, – šypsojosi Andrius iš Salomėjos Neries gimnazijos.

Vaikinas rašė samprotavimo rašinį „ Kas viešinama, o kas pasiliekama sau?“ ir rėmėsi Vinco Mykolaičio Putino „Altorių šešėly“ ir F. Kafkos „Metamorfoze“.

„Tikiuosi išlaikyti ir tiek“, – pripažino dvyliktokas.

Nuotolinis mokymasis vieniems pagelbėjo, kitiems kišo koją

Abiturientams šie mokslo metai buvo tam tikras iššūkis, kadangi egzaminams jie ruošėsi nuotoliniu būdu. Kai kuriems mokymasis nuotoliniu būdu sudarė nemenką sunkumą, kitiems kaip tik leido geriau pasiruošti egzaminams.

„Kažkaip buvo lengviau, nes aš namie turėjau daugiau laiko skaityti ir pasiruošti egzaminui“, – pasakojo Gytė.

„Man atrodo, man asmeniškai labiau padėjo, nes bent jau aš pamokose klausiau visko, užsirašiau viską ir viską turiu. Labai paprasta pasikartoti buvo. Nes klasėje aš biški labiau išsiblaškęs būdavau“, – sakė Justas.

„[Nuotolinis mokymasis] trukdė. Kai grįžau į mokyklą, ten tik pradėjau viską suprast, o per nuotolinį aš nieko nesupratau, ką man ten reikėtų daryti. Tai sugadino viską tas nuotolinis“, – pripažino Matas.

„Aš nejaučiau absoliučiai jokio skirtumo taro nuotolinio mokymosi ir gyvo mokymosi. Reikėjo pačiai įdėti pastangų, bet tą patį būtų reikėję daryti, jei ir gyvai būtų reikėję mokytis“, – sakė Ūla.

REKLAMA

„Nuotolinis mokymasis pasiruošti tikrai sutrukdė“, – pripažino Andrius.

Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.

Rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 dienos, o liepos 5-20 dienomis laukia pakartotinė sesija.

Iš viso šiemet laikyti egzaminus užsiregistravo 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių – maždaug 500 mažiau, nei praėjusiais metais.

Brandos atestatui gauti mokinys ar buvęs mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Norintieji stoti į daugumą valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, taip pat turi rinktis matematikos valstybinį brandos egzaminą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų